Čekijos armijos generolas Petras Pavelas sakė, kad NATO
kolektyvinės gynybos principą apibrėžiančiame Šiaurės Atlanto
sutarties 5-ajame straipsnyje yra aiškiai suformuluota, kad Aljansas
besąlygiškai ateis į pagalbą bet kuriai savo narei, jeigu ji
būtų užpulta.
P.Pavelas, pirmininkaujantis NATO Kariniam komitetui, šiuos
komentarus naujienų agentūrai AP išsakė prieš ateinantį
savaitgalį Kanados mieste Halifakse vyksiantį Tarptautinį saugumo
forumą – pirmąją didelę nacionalinio saugumo konferenciją po
D.Trumpo pergalės praeitą savaitę vykusiuose rinkimuose.
Vien D.Trumpo pasvarstymų per prezidento rinkimų kampaniją, kad
jis spręstų dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo tik
įvertinęs sąjungininkės, kuriai reikalinga bloko pagalba,
finansinių įsipareigojimų vykdymą, gali supurtyti saugumo
architektūros, lėmusios Europos stabilumą po Antrojo pasaulinio
karo, pamatus. Tokiu atveju būtų paveiktos ir Estija, Latvija bei
Lietuva, jei jas užpulti nuspręstų Rusija.
Be to, D. Trumpas pavadino NATO „atgyvenusia“ organizacija ir
Amerikai nenaudingu susitarimu.
„Transatlantiniai santykiai tęsiasi jau beveik 70 metų ir yra
tokie įpareigojantys, kad nė vienas Amerikos prezidentas
neišdrįstų jų suardyti, ir net nenorėtų to daryti, nes mes,
esantys abejuose Atlanto vandenyno krantuose, suprantame, kad NATO yra
svarbi tiek Europos sąjungininkėms, tiek Šiaurės Amerikai. Todėl
privalome turėti sutartį, įpareigojančią mus visus“, – sakė
P.Pavelas.
„Tikrai manau, kad nėra rimtos grėsmės, kad būtų keliami
klausimai dėl NATO principų“, – pridūrė jis.
JAV administracijos neretai priekaištaudavo – kai kada itin
aštriai – kad daugelis NATO narių neprisideda prie Aljanso
biudžeto. JAV įnašas sudaro per 70 proc. visų NATO gynybai
skiriamų lėšų. Tik keturios kitos sąjungininkės – Jungtinė Karalyste, Estija, Graikija ir Lenkija – laikosi minimalaus NATO
reikalavimo skirti gynybos reikmėms 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
D.Trumpas savo ruožtu laikosi nuomonės, kad išlaidų gynybai
skyrimas būtų išankstinė sąlyga, apsprendžianti Amerikos
pasirinkimą, ar ginti į pavojų papuolusią sąjungininkę. Jeigu
tokie perspėjimai būtų įgyvendinti, jie būtų netikėtas
galingiausios NATO valstybės atotrūkis nuo ligšiolinės politikos
Aljanso, save vadinančio sėkmingiausiu pasaulio istorijoje kariniu
bloku, atžvilgiu.
„Penktasis straipsnis yra gana aiškus, – sakė P.Pavelas. –
Manau, šio įsipareigojimo bus laikomasi bet kokioje situacijoje.
Taip pat man atrodo, kad visos Europos sąjungininkės turėtų
visokeriopai stengtis vykdyti savo įsipareigojimus.“
P.Pavelas nurodė, kad yra „visiškai pagrįsta“, jog bus
didinamas spaudimas narėms vykdyti įsipareigojimu. Jis sutiko, kad
JAV tenka pernelyg didelė naštos dalis, bet nepritarė neigiamam
D.Trumpo požiūriui į NATO. „Tikrai nevadinčiau NATO atgyvenusia.
NATO yra kaip visada svarbi“, – sakė jis.
Čekų generolas taip pat paminėjo, kad Rusija siekia politinių
tikslų naudodama karinę jėgą, o XXI amžiuje tai yra nepriimtina.
„Esame liudininkai pirmojo jėga pasiekto neteisėto ribų
pasikeitimo nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė jis galvoje
turėdamas Krymą.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metų kovą, kai Ukrainoje po kelis
mėnesius trukusių protestų buvo nuverstas Maskvos remtas
prezidentas. Dar po mėnesio Rytų Ukrainoje kilo separatistinis
konfliktas su prorusiškais sukilėliais, palaikomais Maskvos.
Vakarų šalys reagavo į Maskvos veiksmus Kryme ir paskelbė
Rusijai ekonomines sankcijas
P.Pavelas išreiškė viltį, kad D.Trumpas, tapęs išrinktuoju
JAV prezidentu, pradės švelninti savo pareiškimus.