Šis ES vadovų susitikimas su amerikiečių prezidentu yra pirmas
po netikėtos Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose,
sukėlusios nerimo bangą dėl galimų drastiškų pasikeitimų JAV
politikoje.
Šalį suskaldžiusios prezidentinės kampanijos metu D.Trumpas
išsakė abejonių dėl beveik 70 metų NATO sąjungininkių saugumą
užtikrinusio skydo prasmės ir pažadėjo pasitraukti iš sunkiai
pasiektų sutarčių, kurios buvo sudarytos sprendžiant klimato
kaitos ir Irano branduolinės programos problemas.
JAV išrinktojo prezidento demonstruotas draugiškumas Rusijos
vadovui Vladimirui Putinui taip pat privertė suabejoti jo požiūriu
į Maskvos karinių oro pajėgų dalyvavimą Sirijos kare, palaikant
prezidento Basharo al Assado režimą, ir jos
vaidmenį rytinėje Ukrainoje vykstančiame separatistiniame
konflikte.
Berlyne vykusiame susitikime sunerimusios Europos partnerės
laukė B.Obamos nuraminimų, galiausiai šešios derybų šalys
„susitarė dėl būtinybės bendrai dirbti toliau, kad būtų
įgyvendinta tarpatlantinė darbotvarkė“, sakoma Baltųjų rūmų
pranešime.
Tai reiškia – „užtikrinti konfliktų Sirijoje ir rytinėje
Ukrainoje sprendimą diplomatiniu keliu“, taip pat didinti spaudimą
Rusijai sankcijomis tol, kol ji įgyvendins savo įsipareigojimus,
numatytus Ukrainos taikos susitarime.
Susitikimo dalyviai pritarė „tolesnio bendradarbiavimo per
daugiašales institucijas, taip pat ir NATO, svarbai“.
Prieš penktadienio susitikimą Berlyne B.Obamos kalboje
nuskambėjo atsargaus optimizmo gaidelė, kad D.Trumpas gali pakeisti
savo poziciją, kai realiai perims prezidento pareigas.
„Tai susiję su rimta atsakomybe, dirbant tame poste..., kuri
verčia sutelkti dėmesį, reikalauja rimtumo“, – sakė B.Obama
spaudos konferencijoje po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela
Merkel.
„Ir jeigu rimtai nežiūrėsi į šį darbą, tada,
greičiausiai, labai ilgai ten neišbūsi. Nes tai sukels
problemų“, – pridūrė jis.
B.Obama taip pat pabrėžė vieningos Europos svarbą ir ragino
Bendriją nelaikyti dešimtmečius kurtų transatlantinių ryšių
savaime suprantamu dalyku.
„ES išlieka vienu didžiausių pasaulyje politinių ir
ekonominių pasiekimų, ir šių pasiekimų nereikia laikyti savaime
suprantamu dalyku“, – sakė jis.
„Būkite vieningi“
B.Obamos penktadienio susitikimas su Didžiosios Britanijos,
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei Ispanijos lyderiais yra pirmoji
tokio formato diskusija po D.Trumpo pergalės rinkimuose.
Jis pradėtas opiausiais klausimais – JAV vadovaujamos
koalicijos kova su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijoje bei
Europos migrantų krizė, tada pereita prie Ukrainos krizės, sakė
F.Hollande'o patarėjas apie derybas, kurios truko ilgiau kaip dvi
valandas..
Šio susitikimo išvakarėse B.Obama, kalbėdamas apie abu
konfliktus, pabrėžė, turįs vilties, kad D.Trumpas „drąsiai stos
prieš Rusiją, kur nukrypstama nuo mūsų vertybių ir tarptautinių
normų“.
Jis sakė, kad Rusija yra karinė supervalstybė, kurios įtaka
jaučiama visame pasaulyje. Tačiau prezidentas įspėjo D.Trumpą
atsispirti pagundai „sudaryti su Rusija kai kuriuos susitarimus,
kurie gali pakenkti mažesnėms šalims, nors ir atrodytų parankūs
tuo metu“.
B.Obamos atsisveikinimo vizitas Berlyne vyksta tokiu metu, kai ES
ieško būdų spręsti ją užklupusius beprecedenčius iššūkius,
keliančius grėsmę bloko ateičiai.
Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May, kurios
šalis sukrėtė pasaulį, referendume nubalsavusi už pasitraukimą
iš ES, susitikimo Berlyne kuluaruose surengs atskiras derybas su
A.Merkel dėl „Brexit“.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentui Francois Hollande’ui tenka sukti galvą dėl savo rekordiškai menko populiarumo
prieš ateinančių metų gegužę vyksiančius valstybės vadovo
rinkimus. Prognozuojama, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine
Le Pen gali prasimušti į antrąjį rinkimų turą
arba net iškart išplėšti pergalę.
Italijos premjeras Matteo Renzi bei Ispanijos
vyriausybės vadovas Mariano Rajoy grumiasi su
valstybės skolos problemomis.
Tačiau B.Obama ragino kolegas žiūrėti plačiau ir pažymėjo,
kad „šiame žemyne mūsų matomi laimėjimai, sudarantys ryškų
kontrastą padalytai praėjusio amžiaus Europai, primena mums, kaip
svarbu dirbti drauge“.
Europos Sąjungai ruošiantis sudėtingoms deryboms dėl
„Brexit“, B.Obama paragino Briuselį ir Londoną bendromis
pastangomis siekti tokių santykių ateityje, kurie leistų
„išlaikyti kiek įmanoma glaudesnius ekonominius, politinius ir
saugumo ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir ES“.
„Ji tvirta“
B.Obamos sprendimas pasirinkti Berlyną savo atsisveikinimo
kelionės Europoje stotele kai kurių apžvalgininkų traktuojamas
kaip prezidento noras perduoti A.Merkel atsakomybę ginti
liberaliosios demokratijos vertybes.
Nukrypdama nuo Berlyno tradicijos žiūrėti į Ameriką kaip į
šalį, iš kurios Vokietija kažkada mokėsi pagrindinių laisvių,
kanclerė D.Trumpui skirtame sveikinime akcentavo, kad
bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendromis demokratinėmis
vertybėmis ir pagarba žmogaus orumui.
B.Obama pareiškė tvirtą palaikymą A.Merkel, kuri artimiausiu
metu turėtų paskelbti, ar ateinančiais metais sieks ketvirtos
kadencijos, ir pripažino, kad kanclerės pečius slėgs sunki
tarptautinių problemų našta.
„Norėčiau palengvinti jos naštą. Tačiau ji tvirta“, –
sakė B.Obama, kuris su oficialiu vizitu Berlyne lankosi šeštą
kartą, prieš kelionę į Limą dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno
regiono lyderių susitikime.
Kitą dieną po B.Obamos išsakytų pagyrimų A.Merkel jos partija
paskelbė sekmadienį rengianti neplanuotą spaudos konferenciją.
Manoma, kad joje Vokietijos lyderė paskelbs sieksianti ketvirtosios
kadencijos.