62 metų socialistas lyderis padėjo tašką spėlionėms,
iškilmingai kreipdamasis į tautą per televiziją iš Eliziejaus
rūmų Paryžiuje.
„Nusprendžiau, kad nebūsiu kandidatas, – pareiškė jis. –
Ateinančiais mėnesiais mano vienintelė pareiga bus toliau vadovauti
savo šaliai.“
F.Hollande'o populiarumas smigo žemyn baigiantis kadencijai,
paženklintai staigių pagrindinės politinės krypties posūkių,
teroro išpuolių, didelio nedarbo ir sukrečiančių paviešinimų
apie valstybės vadovo privatų gyvenimą.
Trečiadienį paskelbti vienos naujos apklausos rezultatai
prognozuoja, kad F.Hollande'as per ateinančių metų balandį
vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų ratą tesurinktų 7 proc.
balsų. Šis tyrimas tapo dar vienu argumentu šalies vadovo kritikams
Socialistų partijoje, laikantiems jį raiša antimi.
Pastarojo meto rinkėjų apklausos palankiausios dešiniosios
Respublikonų partijos kandidatui Francois Fillonui,
o jo artimiausia varžovė – ultradešiniojo Nacionalinio fronto
kandidatė Marine Le Pen.
Visgi dar nežinomas visas kandidatų sąrašas, o nepriklausomų
pretendentų, tokių kaip 38 metų eksministras Emmanuelis Macronas, vaidmenį sunku nuspėti, todėl analitikai
ragina visas prognozes vertinti atsargiai.
Susiskaldę socialistai
F.Hollande kapituliacija palieka atvirą lauką vidaus rietenų
apimtoje valdančiojoje Socialistų partijoje, ketvirtadienį
pradėjusioje registruoti kandidatus į savo pirminius rinkimus,
kurių du turai vyks sausio 22-ąją ir 29-ąją.
Į šį sąrašą jau įtrauktas kairiosios ideologijos apologetas
Arnaud Montebourg'as, buvęs ekonomikos ministras.
Taip pat tikimasi, kad kandidatuos ambicingasis premjeras Manuelis
Vallsas.
F.Hollande'as, kurio populiarumo reitingai dabar yra nusmukę
žemiau negu bet kurio kito Prancūzijos vadovo nuo Antrojo pasaulinio
karo, atėjo į valdžią 2012 metais įveikęs dešiniojo sparno
prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).
Jis pradejo kadenciją žadėdamas būti „Ponas Normalusis“ po
ekscesų aptemdytos N.Sarkozy kadencijos. Į pastarąjį buvo kreivai
žiūrima dėl santuokos su supermanekene Carla Bruni ir
artimos draugystės su milijonieriais.
Tačiau F.Hollande'o prezidentavimas toli gražu nebuvo
„normalus“.
Nuo 2015 metų sausio Prancūziją supurtė trys didelės
islamistų teroro atakos: pradedant nuo išpuolio prieš satyrinį
savaitraštį „Charlie Hebdo“, virtine lapkričio 13-osios
sprogdinimų ir šaudynių Paryžiuje ir baigiant tragišku incidentu
šių metų liepą Rivjeros kurorte Nicoje, kai vienas džihadistų
judėjimo „Islamo valstybė“ įkvėptas sunkvežimio vairuotojas
nukreipė sunkiasvorę mašiną į nacionalinės dienos fejerverkų
pasižiūrėti susirinkusią minią.
Ekonomikos fronte F.Hollande'as pradėjo nuo kairiosios pakraipos
programos, įskaitant įvestą 75 proc. mokestį turtingiausiems. Vis
dėlto įpusėjus kadencijai jis pakeitė kursą ir ėmėsi verslui
palankių reformų.
Be to, dėl savo spalvingos asmenybės prezidento vardas dažnai
mirgėjo laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, o oponentai tvirtino,
kad jis žemina vieną galingiausių politinių postų Europoje.
2014 metų sausį garsenybių pasaulio naujienų savaitraštis
„Closer“ paskelbė nuotraukų, kuriose prezidentas matomas
važiuojantis motoroleriu į vieną butą netoli savo oficialios
rezidencijos, kur jis slapta susitikinėdavo su prancūze aktre Julie
Gayet.
Šiam romanui iškilus į viešumą subyrėjo F.Hollande'o ryšiai
su jo partnere Valerie Trierweiler. Ši vėliau
parašė atvirą prisiminimų knygą, kurioje teigė, kad prezidentas
šaipydavosi iš neturtingų žmonių ir vadindavo juos bedančiais.
Kairiosios pakraipos dienraštis „Le Monde“ ketvirtadienį
negailėjo prezidentui karčių žodžių, o respublikonų kandidatas
F.Fillonas praeitą savaitgalį pareiškė, kad F.Hollande'o
vadovavimas buvo „apgailėtinas“.
„Le Monde“ savo vedamajame rašė, kad socialistams gresia
subyrėti dėl vidaus nesutarimų, aštrinamų artėjančių
prezidento rinkimų, vyksiančių balandį ir gegužę, taip pat
parlamento rinkimų ateinantį birželį.
„Žmogus, kuriam tenka didžiausia atsakomybė (už šią
padėtį) – Francois Hollande'as, nesuteikęs jokios prasmės savo
kadencijai, neatlikęs savo darbo autoritetingai ir netapęs legitimiu
savo partijos kandidatu“, – pažymėjo laikraštis.
Gali būti, kad vėliau bus dar prastesnių žinių.
Užsirūstinęs buvęs F.Hollande'o padėjėjas Aquilino
Morelle'is pareiškė maždaug per socialistų
pirminius rinkimus išleisiantis knygą, itin atvirai nušviesiančią
šio prezidento kadencijos pradžią.
Ši knyga vadinsis „Atsisakymas nuo sosto“ (L'Abdication).