„Ketiname paskirti Jamesą Mattisą, pravarde „Pasiutęs
Šuo“ (Mad Dog), mūsų gynybos sekretoriumi“, – per didžiulį
mitingą Sinsinačio mieste Ohajuje sakė D.Trumpas.
Daugelio gerbiamas, griežtumu garsėjantis 66 metų atsargos
generolas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų
Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius
Irake bei Afganistane.
„Jis – mūsų geriausias. Jie sako, kad jis labiausiai
panašus į mūsų (Antrojo pasaulinio karo laikų) generolą
George'ą Pattoną“, – sakė išrinktasis
prezidentas, regis, anksčiau laiko atskleisdamas dar vieną
pasirinktą kandidatą.
D.Trumpo komandos atstovai anksčiau sakė, kad šią savaitę
nenumatyta paskelbti apie jokius kitus paskyrimus.
„Na gerai. Atskleidžiau nedidelę paslaptį. Ten stovintys mano
žmonės tikriausiai sakys: „Jums nederėjo to daryti, pone
Trumpai“, – pašmaikštavo išrinktasis prezidentas.
J.Mattisas per pirmąjį Persijos įlankos karą vadovavo jūrų
pėstininkų batalionui, o 2003 metais per invaziją į Iraką –
jūrų pėstininkų divizijai.
Vašingtono valstijoje gimęs generolas JAV ginkluotųjų pajėgų
Centrinės vadovybės viršininku buvo paskirtas 2010-aisiais.
J.Mattiso paskyrimui gynybos sekretoriumi dar turės pritarti
Senatas. Tačiau iš pradžių Kongresas turės primti teisės aktą,
kuriuo būtų apeitas įstatymas, draudžiantis į atsargą
išėjusiems karininkams septynerius metus užimti gynybos
sekretoriaus postą.
J.Mattiso pasirinkimas kelia klausimų dėl didėjančios
kariškių įtakos postui, skirtam užtikrinti civilinę ginkluotųjų
pajėgų kontrolę. Nerimaujama dėl to, kad neseniai į atsargą
išėjęs kariškis spręsdamas tarptautines problemas galėtų
kliautis labiau kariniais sprendimais, o ne platesne, diplomatiškesne
prieiga.
J.Mattisas turi kovose užgrūdinto, griežtai kalbančio jūrų
pėstininko, kuriam buvo patikėtos vienos sudėtingiausių pareigų
JAV ginkluotosiose pajėgose, reputaciją. Praėjusį mėnesį
D.Trumpas „Twitter“ pavadino J.Mattisą jo pravarde „Pasiutęs
Šuo“ ir sakė, kad jis yra „tikras generolo generolas“.
J.Mattisas būtų tik antras į atsargą išėjęs generolas,
paskirtas gynybos sekretoriumi. Pirmasis buvo George'as C.Marshallas, kuris dirbo 1950-1951 metais, per Korėjos
karą. G.C.Marshallas buvo visai kitokia figūra: jis anksčiau buvo
dirbęs JAV valstybės sekretoriumi ir suvaidinęs svarbų vaidmenį
kuriant glaudesnius ryšius su Vakarų Europa po Antrojo pasaulinio
karo.
Vienintelė ankstesnė įstatymo, kuriuo numatoma septynerių
metų pertrauka po išėjimo į atsargą, išimtis buvo pritaikyta
G.C.Marshallui.
J.Mattiso dalyvavimu kovos veiksmuose ir darbu aukšto rango vadų
postuose žavisi daug kas, tačiau jis turi mažai patirties
diplomatinėje sferoje.
Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Center
for a New American Security“ prezidentas Richardas Fontaine'as pavadino J.Mattisą gynybos intelektualu ir
mūšiuose pasižymėjusiu kariniu lyderiu.
„Jis pažįsta Artimuosius Rytus, Pietų Aziją, NATO ir kitas
sritis, pademonstravo ir niuansuotą prieigą prie karų, kuriuose
dalyvaujame, ir sąjungininkų svarbos vertinimą, – sakė
R.Fontaine'as. – Jeigu jis bus paskirtas, įtariu, kad galėtų
pritraukti labai talentingų žmonių dirbti su juo.“
Tačiau J.Mattisas neišvengė ir prieštaringų vertinimų.
Generolas buvo kritikuojamas už 2005 metų komentarą, kad jam patiko
šaudyti į žmones. Jis daug ką šokiravo viename forume San Diege
pareikšdamas: „Tiesą sakant, kovoti labai smagu ... Smagu šaudyti
kai kuriuos žmones. Su jumis būsiu atviras, man patinka peštis.“
Neseniai jis sulaukė dėmesio dėl problemų persekiojamos
biotechnologijų kompanijos „Theranos“, kurios valdyboje dirba.
J.Mattisas „Theranos“ valdyboje pradėjo dirbti tais pačiais
metais, kai išėjo į atsargą. Kompanija, kuri surinko šimtus
milijonų dolerių žadėdama perversmą padarysiančias kraujo
tyrimų technologijas, buvo priversta anuliuoti dvejus metus vykdytų
pacientų testų rezultatus – vidaus ir vyriausybės paslapčių
viešintojams bei laikraščiui „The Wall Street Journal“
iškėlus klausimų dėl šios kompanijos kraujo tyrimų įrenginių
patikimumo.
Pulmane Vašingtono valstijoje gimęs J.Mattisas 1969 metais
pradėjo tarnybą jūrų pėstininkų korpuse, o vėliau baigė
istorijos studijas Centriniame Vašingtono universitete.
1972 metais jis buvo pakeltas į karininkus. Kaip pulkininkas
leitenantas J.Mattisas vadovavo batalionui per pirmąjį JAV karą su
Iraku 1991 metais.
Nuo 2010 metų iki išėjimo į atsargą 2013-aisiais, kaip
Centrinės vadovybės vadas, jis buvo atsakingas už karus Irake ir
Afganistane.