Pristatydama savo strategiją, kaip bus mėginama atremti
populizmo bangą, apėmusią kai kurias svarbias Berlyno
sąjungininkes užsienyje, A.Merkel žadėjo, kad praeitų metų
rekordinis pabėgėlių antplūdis nebepasikartos.
Ji pabrėžė, kad Vokietija turi teisę tikėtis, jog atvykėliai
integruosis. Be kita ko, ji pabrėžė, kad musulmonų moterys turi
atsisakyti visą veidą dengiančių šydų – burkų.
„Visą veidą dengiantys šydai turi būti uždrausti, kur tai
teisiškai įmanoma“, – A.Merkel sakė per savo centro
dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) metinį
suvažiavimą.
Kanclerė parėmė iniciatyvą drausti dėvėti burkas mokyklose, teismuose ir
kituose valstybiniuose pastatuose. Vokietijoje priimta manyti, kad visiškas burkų draudimas
pažeistų šalies Konstituciją.
Ateinančiais metais vyksiantys rinkimai „nebus
pasivaikščiojimas parke“, nes Vokietija yra smarkiai poliarizuota,
pažymėjo lyderė. Vis dėlto ji pridūrė, kad visuomenė „lengvus
atsakymus tebevertina skeptiškai“.
„Lengvi atsakymai retai atneša pažangą mūsų šaliai“, –
sakė A.Merkel, aiškiai turėdama omenyje neseniai išpopuliarėjusį
antiislamišką populistinį judėjimą „Alternatyva Vokietijai“
(AfD). Kanclerė anksčiau kritikavo šią grupę, kad ji nesiūlo
jokių sprendinių savo akcentuojamoms problemoms.
Jau 11 metų Vokietijai vadovaujanti A.Merkel praeitą mėnesį
patvirtino sieksianti ketvirtosios kadencijos, bet pripažino, kad
ateinantys rinkimai jai bus „sunkesni“ negu visi kiti.
Taip pat keliama klausimų, ar 62 metų lyderė gali pasiūlyti
kokių nors naujų idėjų pasauliui, supurtytame Didžiosios
Britanijos apsisprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, netikėtos
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose ir
Italijos premjero Matteo Renzi (Matėjo Rencio) atsistatydinimo po
triuškinamo pralaimėjimo per referendumą, kuriame triumfavo
populistai.
CDU patyrė skaudžių pralaimėjimų per penkerius vėliausius
žemių valdžios rinkimus. Rinkėjai nubaudė A.Merkel už jos
liberalią pabėgėlių politiką, kai nuo 2015 metų pradžios
Vokietiją užplūdo daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašančių
žmonių.
Savo kalboje A.Merkel iškart ėmėsi šios neparankios temos ir
pažadėjo, kad „padėtis, tokia kaip 2015-ųjų vasarą, neturi
pasikartoti“.
Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienas prašymas suteikti
prieglobstį bus nuodugniai svarstomas ir kad „ne visi galės
pasilikti“ Vokietijoje.
Sumažėjęs palaikymas
Partijos delegatai savo nuomonę dėl A.Merkel tolesnio vadovavimo
išsakė vėliau antradienį, perrinkę ją partijos vadove.
Nors nebuvo abejonių, kad A.Merkel bus perrinkta, tačiau ją
palaikė tik 89,5 proc. delegatų. Šis rezultatai buvo antras
prasčiausias per A.Merkel partijos rinkimų istoriją.
Per partijos vadovo rinkimus 2014 metais A.Merkel užsitikrino
96,7 proc. balsavusių paramą, o prieš antradienio balsavimą
nacionalinė žiniasklaida leido suprasti, kad prastesnis nei 90
procentų palaikymas kanclerei būtų skaudus smūgis.
CDU ir regioninė partnerė Bavarijos krikščionių socialinė
sąjunga (CSU) užtikrintai laimėjo paskutinius 2013 metų rinkimus,
gavusios 41,5 proc. rinkėjų balsų. Tai buvo geriausias rezultatas
po Vokietijos susijungimo 1990 metais, kurį užtikrino visuomenės
pritarimas A.Merkel reikalavimas imtis griežtų taupymo priemonių
skolų slegiamose ES valstybėse.
Praėjus trejiems metams, pasigirdo nepasitenkinimo gaidelių –
net jos pačios partijoje – dėl 2015 rugsėjo mėnesį priimto
sprendimo įsileisti pabėgėlius iš karo draskomų, daugiausiai
musulmoniškų, šalių. Šis žingsnis labai supriešino ekonomiškai
pajėgiausios Europos šalies visuomenę.
„Mes esame tauta“
Nors nuo to laiko A.Merkel ėmėsi veiksmų migrantų
antplūdžiui sumažinti, tarp tokių buvo ir labai prieštaringai
vertinama sutartis su Turkija. Tačiau populistinė dešinioji partija
„Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sukėlusi nerimą dėl
imigracijos, pasinaudojo proga sutvirtinti savo pozicijas ir tapo
pagrindine nepatenkintų rinkėjų protesto išraiškos platforma.
Dabar šią partiją palaiko maždaug 12 proc. rinkėjų, nors
paskutiniuose visuotiniuose rinkimuose ji nesugebėjo peržengti 5
proc. balsų slenksčio, kad patektų į parlamentą.
Smogdama populistams ir ksenofobiškajam judėjimui PEGIDA
A.Merkel pasinaudojo jų pačių šūkiu: „Mes esame tauta!“
„Mes visi turime nuspręsti kas, yra tauta – ne tie keli, kaip
garsiai jie berėktų“, – pareiškė kanclerė, kurios žodžius
palydėjo ilgi plojimai.
„Gėda“
Savo kalboje A.Merkel daug dėmesio skyrė ne tik vidaus
problemoms, bet ir užsienio krizėms, perspėdama, kad 2016 metais
„pasaulis tapo ne stipresnis ir stabilesnis, o silpnesnis ir mažiau
stabilus“.
Ji sukritikavo tarptautinės bendruomenės nesėkmę, siekiant
palengvinti Sirijos pajėgų apsiausto Alepo miesto gyventojų
kančias, pavadindama tai „gėda“.
Pasak A.Merkel, ji buvo šokiruota išvydusi dešimtis
tūkstančių į gatves išėjusių vokiečių, protestuojančių
prieš laisvosios prekybos susitarimus, o ne kraujo liejimą Sirijoje.
„Čia kažkas yra ne taip“, – pareiškė ji.
Kanclerė taip pat pabrėžė Europos Sąjungos vienybės svarbą,
sakydama, kad Vokietijai bus gerai „tik tada, kai gerai bus ir
Europai“.
„Jūs privalote, privalote man padėti“, – paragino A.Merkel
savo delegatus, kalbėdama apie daugybę laukiančių iššūkių.
Perrinkta CDU pirmininke
Vokietijos kanclerė
Angela Merkel antradienį buvo perrinkta savosios Krikščionių
demokratų sąjungos (CDU) pirmininke ir galės vesti partiją į
ateinančiais metais vyksiančius rinkimus, bet balsavimo rezultatai
buvo vieni prasčiausių per jos karjerą.
Už A.Merkel tolesnį pirmininkavimą nubalsavo 89,5 proc. centro
dešiniosios CDU delegatų, susirinkusių į metinį partijos
suvažiavimą. Šis rezultatai buvo antras prasčiausias per A.Merkel
partijos rinkimų istoriją.