Pirmalaikius rinkimus nuspręsta surengti, tarpininkaujant
Vakarams ir siekiant išspręsti pernai kilusią krizę, kai
kairiųjų pažiūrų opozicija konservatorių valdomą vyriausybę
apkaltino didelio masto neteisėtu pasiklausymu ir paviešino garso
įrašus, įrodančius aukšto rango pareigūnų korupciją.
Konservatorius Nikola Grujevskis, premjeru paskirtas 2006 m.,
šiemet atsistatydino. Manoma, kad rinkimuose jis nugalės kairiųjų
bloko oponentą Zoraną Zajevą ir galės vadovauti koalicijai.
Sekmadienį turėtų balsuoti 1,8 mln. rinkėjų. Balsavimo
apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir
užsidarys 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku.
Šie parlamento rinkimai, surengti siekiant užbaigti dvejus metus
besitęsiančią politinę krizę, yra Europos Sąjungos pagalba
sudaryto susitarimo dalis tarp keturių pagrindinių nedidelės
Balkanų šalies partijų.
Neramumai prasidėjo pernai vasarį, kai pagrindinės opozicinės
socialdemokratų partijos vadovas Z.Zajevas pradėjo skelbti
medžiagą, liudijančią apie aukšto rango pareigūnų korupciją ir
oficialų 20 tūkst. žmonių sekimą – tarp jų buvo politikų ir
žurnalistų.
Prieš dešimtmetį premjeru tapęs N.Grujevskis visus kaltinimus
neigė, tačiau šių metų sausį atsistatydino, kas leido rengti
pirmalaikius rinkimus. Šalyje nuvilnijo demonstracijų ir už, ir
prieš jo vyriausybę banga.
Pasak naujausių apklausų, N.Grujevskio dešinioji partija VMRO-
DPMNE yra populiarumo viršūnėje, tačiau nemažai neapsisprendusių
rinkėjų gali palenkti rinkimų rezultatus į vieną ar į kitą
pusę.
Rinkimai vyksta, kai specialioji prokuratūra vykdo pasiklausymo
skandalo ir korupcijos tyrimą.
„Nežinome, kuo tai baigsis. Ant kortos pastatyta ypač daug“,
– sakė Graco universitete dirbantis pietryčių Europos klausimų
specialistas Florianas Bieberis.
46-erių N.Grujevskis su šalininkais pralaimėjimo atveju
rizikuoja būti „visiškai atskirti“, tačiau pergalės atveju
ketina „išties paneigti bet kokią kritiką“, teigė F.Bieberis.
Sekmadienio rinkimai buvo dukart atidėti, nes opozicija ir
tarptautinė bendruomenė baiminosi dėl sukčiavimo buvusioje
Jugoslavijos respublikoje, kuri yra viena neturtingiausių šalių
Europoje, kur realus mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai siekia
360 eurų.
Nepaisant nesenos maišaties, rinkimų kampanija buvo nuslopinta,
lyginant su ankstesniais rinkimais, o dabar politinius plakatus
Skopjės centre užstoja kalėdiniai papuošimai.
Politikos analitikas ir buvęs diplomatas Arsimas Zekollis tvirtina, kad tikimybę pasiekti permainų „temdo
kažkodėl neryžtingos opozicijos pastangos“.
Jo teigimu, opozicijos dalyvavimas ilgalaikėse derybose dėl
krizės su valdančiąja partija „sustabdė gyventojų priešinimosi
atmosferą“.
Pasak naujausio ES pažangos ataskaitos apie Makedoniją,
demokratijai ir įstatymo viršenybei „nuolat kliudo“ smarki
privačių interesų įtaka valstybinės reikšmės sprendimams.
Tačiau anot analitikų, Europa nepaisė šių nuogąstavimų dėl
N.Grujevskio atliekamo „vartininko“ vaidmens pabėgėlių krizės
akivaizdoje, kuomet į Vakarų Europą keliaujančių šimtai
tūkstančių migrantų pateko į Makedoniją iš Graikijos.
Etiniai klausimai
N.Grujevskis, kuris, kaip manoma, gali nesiekti premjero posto,
pergalės rinkimuose atveju, pažadėjo sumažinti 24 proc. siekiantį
nedarbą, padidinti pensijas, pritraukti daugiau užsienio
investicijų ir per savo kadenciją sukurti 160 tūkst. naujų darbo
vietų.
Buvęs ekonomistas taip pat kaltina 42 metų Z.Zajevą rizikavimu
suskaldyti Makedoniją pažadais suteikti nuolaidų etniniams
albanams, kurie sudaro apie ketvirtadalį šalies gyventojų.
Po civilinio konflikto tarp etninių albanų sukilėlių ir
Makedonijos saugumo pajėgų prabėgus 15 metų, nedidelė grupelė
albanų politikų siekia tapti jaunesniąja naujosios valdančiosios
koalicijos partnere.