Šis incidentas neabejotinai padidins įtampą šiame ginčijamame
regione, kuriame Pekinas stiprina savo karines pajėgas.
Povandeninis aparatas buvo pagrobtas per nesmurtinį incidentą
ketvirtadienio vakarą už maždaug 50 jūrmylių (90 km) į šiaurės
vakarus nuo Filipinų Subiko įlankos, sakė Pentagono atstovas
kapitonas Jeffas Davisas.
Šis incidentas įvyko, kai JAV karinių jūrų pajėgų laivas
„USNS Bowditch“, kurio įgulą sudaro civiliai, ruošėsi
susigrąžinti porą „povandeninių sklandytuvų“, paprastai
renkančių duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą ir
skaidrumą.
Tuomet kinų „Dalang III“ klasės povandeninių laivų
gelbėjimo laivas sustojo už maždaug 500 metrų nuo „Bowditch“
ir pagrobė vieną iš zondų. Antrąjį į savo laivą saugiai
įsikėlė amerikiečiai.
J.Davisas sakė neprisimenantis kito tokio incidento, o Pentagonas
paskelbė pareiškimą, ragindamas Pekiną „nedelsiant“ grąžinti
„neteisėtai pagrobtą“ zondą.
„USNS Bowditch“ yra tyrimų laivas, net iš išvaizdos
nepanašus į karo laivą.
JAV laivo įgula „tarplaiviniu radijo ryšiu prašė palikti“
zondą, nurodė J.Davisas.
Kinijos laivas nieko neatsakė, tik patvirtino gavęs žinutę.
„Vienintelis dalykas, ką jie mums pasakė plaukdami tolyn nuo
mūsų: „Mes grįžtame prie įprastų operacijų“, – aiškino
J.Davisas.
Pentagonas nurodė, kad šiame incidente dalyvavo Kinijos laivas
ASR-510.
Vašingtonas diplomatiniais kanalais pateikė oficialų
reikalavimą grąžinti pagrobtą aparatą.
„Jis mūsų. Jis aiškiai pažymėtas kaip priklausantis mums.
Norėtume jį susigrąžinti ir norėtume, kad tokių dalykų
nebeįvykdtų“, – sakė J.Davisas.
Kitas Pentagono atstovas Peteris Cookas sakė, kad
Kinijos veiksmai yra neteisėti.
„APA (autonominis povandeninis aparatas) yra neliečiama
Jungtinėms Valstijoms priklausanti priemonė. Raginame Kiniją
nedelsiant grąžinti mūsų APA ir vykdyti visus savo
įsipareigojimus pagal tarptautinius įstatymus“, – sakoma P.Cooko
pranešime.
Padidėjusi įtampa
J.Davisas sakė, kad pagrobtame aparate pritaikytos moderniausios
technologijos, o tokį zondą galima įsigyti rinkoje už maždaug 150
tūkst. JAV dolerių. Jo renkami duomenys nėra įslaptinti ir gali
būti naudojami povandeninių laivų navigacijai.
Pastarasis incidentas įvyko tvyrant padidėjusiai įtampai tarp
Pekino ir Vašingtono. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas
(Donaldas Trumpas) ne kartą sukėlė Pekinui įtūžį reikšdamas
abejones dėl ilgametės Amerikos politikos Taivano atžvilgiu,
kaltindamas Kiniją manipuliuojant valiuta ir grasindamas įvesti
didelius muitus iš tos šalies importuojamoms prekėms.
„Labai tikėtina, kad šis žingsnis buvo kruopščiai
suplanuotas ir eskaluojantis. Juo siekiama parodyti, kad Kinija
nežiūrės pro pirštus“ į D.Trumpo akibrokštus, sakė
konservatyvios pakraipos Nacionalinių interesų centro gynybos
studijų direktorius Harry Kazianis.
„Pekinas rodo, kad turi pajėgumų atsakyti savo pasirinktu
laiku ir savo pasirinktoje vietoje“, – pridūrė jis.
Vašingtonas turi mažai kitų galimybių, tik prašyti
sugrąžinti pagrobtą aparatą, jeigu nėra pasiruošęs tolesniam
įtampos didėjimui šiame regione.
„Kinija aiškiai mėgina išbandyti Jungtines Valstijas tokiu
būdu, į kurį Vašingtonui labai sunku atsakyti“, – sakoma
H.Kazianis laiške.
Kinija jau seniai stiprina savo pozicijas ginčijamose Pietų
Kinijos jūros teritorijose, statydama dideles dirbtines salas ant
natūralių rifų ir salelių bei vystydama jos karinę
infrastruktūrą.
Į šias teritorijas teises taip pat reiškia Brunėjus,
Malaizija, Filipinai ir Vietnamas. Be to, per Pietų Kinijos jūrą
kerta vieni judriausių pasaulyje prekinės laivybos maršrutų.
Trečiadienį vieno JAV strateginių tyrimų instituto
paviešintos naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Kinija įrengė
galingas priešlėktuvinės ir pakrančių gynybos sistemas septyniose
salelėse, priklausančiose Spratlio salynui.
Jungtinės Valstijos oficialiai teigia esančios nešališkos
teritorinių ginčų atžvilgiu, bet ne kartą pabrėždavo, kad visos
pretenzijos į jūrines teritorijas turi būti grindžiamos
tarptautiniais įstatymais.
JAV kariuomenė yra surengusi kelias „navigacijos laisvės“
operacijas, kai Amerikos laivai arba lėktuvai priartėdavo prie
salų, rifų ir seklumų Pietų Kinijos jūroje, į kurias reiškia
teises Pekinas.
Tokios misijos sulaukdavo pikto Kinijos atsako. Pekinas kaltindavo
Vašingtoną provokuojančiu elgesiu, galinčiu sukelti karinį
incidentą.