Kh.Asifas taip sureagavo į pramanytą straipsnį, kuris buvo
paskelbtas svetainėje „AWDNews“ su tokia antrašte: „Izraelio
gynybos ministras: jeigu Pakistanas siųs savo karius į Siriją bet
kokia dingstimi, mes sugriausime šią šalį branduoliniu smūgiu“.
„Izraelio gynybos ministras grasina atsakyti branduoliniu ginklu
į galimą Pakistano vaidmenį Sirijoje kovojant su „Daesh“
(džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“). Izraelis užmiršta,
kad Pakistanas taip yra branduolinė valstybė“, – penktadienį
parašė Pakistano ministras.
Izraelio gynybos ministerija sureagavo į šį pranešimą ir
šeštadienį pabandė sušvelninti susidariusią padėtį.
„@KhawajaMAsif pareiškimo, priskirto gynybos ministrui (Moshe)
Yaalonui, niekada nebuvo, – parašė ministerija.
– KhawajaMAsif pranešimai, apie kuriuos užsimena Pakistano gynybos
ministerija, yra visiškai klaidingi“.
Izraelis iki šiol nei patvirtino, nei paneigė turintis
branduolinį ginklą, tačiau daugelis jį priskiria prie
branduolinių valstybių.
Pakistanas atliko savo pirmąjį branduolinį bandymą 1998
metais. Manoma, kad šalis turi apie 120 branduolinių užtaisų ir
kad jų skaičius tebedidinamas.
Ši daugiausia musulmonų gyvenama šalis nepalaiko diplomatinių
santykių su Izraeliu.
Kh.Asifas neišvengė pašaipų dėl šios savo aplaidžios
klaidos.
„Mūsų branduolinė programa yra per daug rimtas reikalas, kad
būtų patikėtas priklausomybę nuo „Twitter“turintiems
politikams“, – pareiškė vienas garsus televizijos žurnalistas
Nusratas Javeedas.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo melagingų
straipsnių, kurie būna išplatinami vartotojų kaip virusas.
Toks melagingas informacijos skleidimas vos nepareikalavo gyvybių
anksčiau šį mėnesį Vašingtone: šautuvu ginkluotas vyras
įsiveržė į vieną piceriją ir pareiškė norįs patikrinti
pranešimą, kuriame tvirtinama, jog šis restoranas yra susijęs su
vaikų pedofilijos tinklu, o su šiuo neva siejama ir Hillary Clinton bei jos aplinkos pareigūnai.
Praėjusią savaitę „Google“ pranešė atnaujinanti savo
algoritmą, siekiant išvalyti „nepatikimą“ informaciją po to,
kai britų žiniasklaida parodė, kaip, lankytojams įvedus klausimą
„Ar buvo Holokaustas?“, pirmoji pasiūloje atsiranda Holokaustą
neigianti svetainė.