Praėjus 75 metams po to, kai japonų naikintuvų ir bombonešių
pilotai į idiliškus Havajus atnešė karo ugnį ir įtraukė
Jungtines Valstijas į Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos premjeras
Shinzo Abe pareiškė „nuoširdžią ir amžiną
užuojautą“.
Abu lyderiai pagerbė daugiau kaip 2 400 amerikiečių, žuvusių
1941 metų gruodžio 7 dieną. Jie padėjo angliškai „taikos
lelijomis“ vadinamų vėzdūnių vainiką ir tyliai pastovėjo prie
memorialo tiems, kas žuvo laive „USS Arizona“ – maždaug pusei
visų aukų.
„Privalome niekada nebekartoti karo siaubo, – sakė Sh.Abe.
– Mus susiejo susitaikymo galia, kuri tapo įmanoma dėl
tolerancijos dvasios.“
B.Obama, kuris gegužės mėnesį apsilankė Hirošimoje, kur JAV
numetė karą iš esmės užbaigusią atominę bombą, Perl Harbore
kalbėjo apie istoriją ir dabartinę Amerikos politiką.
„Sveikinu jus čia su draugystės dvasia, – pasakė jis
Japonijos premjerui. – Viliuosi, kad drauge pasiunčiame žinią
pasauliui, kad su taika laimima daugiau nei kare, kad susitaikymas
atneša didesnį atlygį nei bausmė.“
„Net kai liepsnoja neapykanta, mes privalome priešintis
akstinui užsisklęsti, – sakė B.Obama. – Mes privalome
priešintis akstinui demonizuoti tuos, kurie yra kitokie.“
Senų žaizdų gydymas
Sh.Abe nėra pirmasis Japonijos premjeras, apsilankęs Perl
Harbore.
1951-aisiais – šešeri metai po Japonijos kapituliavimo
Antrajame pasauliniame kare – Perl Harbore ir Nacionalinėse
memorialinėse Ramiojo vandenyno regiono kapinėse apsilankė
tuometinis Japonijos lyderis Shigeru Yoshida.
Tačiau nėra jokių įrašų, kurie rodytų, kad jis pagerbė aukas
uoste.
1956 metais tuometinis premjeras Ichiro Hatoyama apsilankė JAV Ramiojo vandenyno regiono vadovybės
būstinėje Honolulu, kuris yra priešais Perl Harborą.
1957 metais tą patį padarė Sh.Abe senelis, premjeras Nobusuke
Kishi.
Tačiau šis Sh.Abe vizitas – pirmasis pareigas einančio
Japonijos premjero apsilankymas prie 7-ajame dešimtmetyje pastatyto
„USS Arizona“ memorialo – gali būti laikomas reikšmingiausiu.
Sakydamas emocingą kalbą Sh.Abe įsivaizdavo, kaip žuvę
amerikiečiai prieš Perl Harboro užpuolimą kalbasi apie savo
ateitį ir svajones, meldžiasi už dar negimusius vaikus.
„Visa tai buvo nutraukta, – sakė jis japonų kalba. – Kai
mąstau apie tą tikrovę, visiškai netenku žado.“
1941 metais legendinis admirolas Isoroku Yamamoto priplukdė šešis lėktuvnešius per 385 km nuo Havajų
Oahu salos ir paleido dvi pikiruojamųjų bombonešių bangas.
JAV Ramiojo vandenyno laivynas, kuris anksčiau buvo pagrindinis
Japonijos varžovas regione, neteko 21 karo laivo ir 328 lėktuvų.
Torpedoms paskandinus amerikiečių laivą „USS Oklahoma“,
kuris apvirto, nuskendo šimtai jūreivių.
Prieš tą ataką JAV rinkėjus, nepatikliai žiūrėjusius į
įvykius Europoje, buvo patraukęs izoliacionistų kampanijos lozungas
„Pirmiausia Amerika!“, kuris dabar yra atgijęs kaip Donaldo
Trumpo šūkis.
Tačiau po Perl Harboro užpuolimo JAV Kongresas paskelbė karą
Japonijai. Po trijų dienų Japonijos sąjungininkė Europoje –
nacių Vokietija – reaguodama paskelbė karą Jungtinėms
Valstijoms.
Šūkis „Pirmiausia Amerika!“ plakatuose, politinėse kalbose
ir dainose greit buvo pakeistas naujokų refrenu: „Prisimink Perl
Harborą!“
Antipatijos nėra
„Čia, Perl Harbore, pirmasis Amerikos Antrojo pasaulinio karo
mūšis pažadino tautą, – sakė B.Obama. – Čia daugybe
atžvilgių Amerika suaugo.“
Prabėgus trims ketvirtadaliams amžiaus, JAV ir Japonijos
aljansas yra stiprus kaip niekad, pridūrė jis.
„Tai padėjo įtvirtinti tarptautinę tvarką, kuri užkirto
kelią kitam pasauliniam karui ir kuri iš didžiulio skurdo
ištraukė daugiau kaip milijardą žmonių“, – sakė prezidentas.
Šiuo metu gyvi tebėra tik penki „USS Arizona“ įgulos
nariai. Nors virš nuskendusio laivo pastatytame memoriale ir toliau
lankosi turistai, karo laikų susipriešinimas užleido vietą bendrai
dabarčiai.
Havajuose – B.Obamos valstijoje – gyvena labai įvairi
populiacija su labai didele japonų bendruomene, naujienų agentūrai
AFP sakė 34 metų Stanley Changas, Havajų
valstijos senato narys demokratas.
„Nemanau, kad 75 metai po tos atakos jaučiama kokia nors
antipatija japonams“, – pridūrė jis.