Didžiausi 2016 metų skandalai: į dienos šviesą kilo paslaptys ir purvini kėslai

2016-aisiais į dienos šviesą kilo įtakingų asmenų paslaptys ir purvini jų kėslai. O visame pasaulyje viena po kitos įsižiebė protestų kibirkštys: žmones pernai piktino viduramžiški politikų užmojai ir korupcija.

Pietų Korėjos gyventojai reikalavo, kad prezidentė Park Geun-hye atsistatydintų.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Pietų Korėjos gyventojai reikalavo, kad prezidentė Park Geun-hye atsistatydintų.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jonas Grinevičius („Lietuvos rytas“)

Jan 2, 2017, 9:22 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 7:46 PM

Pasaulio gyventojų įniršį pernai įplieskė tradicinės žmonijos ydos: korumpuoti politikai siekė naudos sau ir bičiuliams, kėsinosi į demokratijos principus, kišo nagus prie svetimų suverenių valstybių politikos.

Paviešinus vadinamuosius Panamos dokumentus per pasaulį nuvilnijo žinios apie valstybės tarnautojų korupciją ir finansines pasaulio elito paslaptis. Griuvo kėdės, keitėsi postai.

Taip pat pernai liejosi pyktis dėl amerikiečių policininkų, kėlusių ranką prieš afroamerikiečius, o nusivylimas pareigūnų darbu JAV dar neatslūgęs.

Bet visus 2016 metų skandalus vienijo bendros gijos: įširdę žmonės, noras, kad būtų įvykdytas teisingumas, pokyčių alkis ir protestai, savo dydžiu pagerinę visus rekordus.

Siekė pažaboti visus

Skandalų lavina pernai užgriuvo ir Lietuvos kaimynę. Katalikiškoji valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) drebino Lenkiją savo viduramžiškais ir laisvę varžančiais užmojais, ir tai sukėlė virtinę nesibaigiančių protestų.

Vos metus šalį valdanti partija sugebėjo savo marionetėmis paversti valstybinę žiniasklaidą, teisėsaugą, teismus, prokuratūrą bei Konstitucinį tribunolą, ir tai sukėlė visos Europos susirūpinimą.

TTP taip pat pavyko supykdyti visus iš eilės: moteris, žurnalistus, opoziciją, pasauliečius ir tarptautines organizacijas.

Bene skandalingiausias buvo Lenkijos vyriausybės siekis uždrausti abortus net tais atvejais, kai moteris pastoja nuo prievartautojo arba vaisius būna apsigimęs.

Lenkijos moterims trūko kantrybė ir jos surengė didžiausius protestus šios šalies istorijoje: demonstracijos, kuriose dalyvavo apie 10 mln. moterų, vyko net 143 miestuose ir miesteliuose, o protesto simboliu tapo juodi skėčiai.

TTP po vadinamojo Juodojo pirmadienio atšaukė skandalingą įstatymo pataisą, bet šis sprendimas dar gali būti ne galutinis. TTP siekiai išugdyti dievobaimingą ir patriotišką tautą abortų klausimu nesibaigė: stiprintas Bažnyčios vaidmuo, mokyklose užsimota pakeisti istorijos vadovėlius.

O 2016 metų pabaigoje valdžia panoro pažaboti žurnalistus – nutarė iš kiekvienos redakcijos į Seimą įsileisti ne daugiau nei du asmenis, neleisti jiems įrašinėti parlamentarų pokalbių ir filmuoti posėdžių salėje. Taip pat parlamente žurnalistai galėtų vaikščioti tik tam tikrose griežtai nustatytose vietose.

Be to, TTP sumanė, kad būtų ne pro šalį suvaržyti ir laisvę protestuoti, suteikiant prioritetą vyriausybei ir Katalikų bažnyčiai ištikimiems demonstrantams, jei jie norėtų protestuoti tuo pat metu kaip ir opozicionieriai.

Mintis apriboti vyriausybe nepatenkintų opozicionierių teises sulaukė kritikos iš teismų, tarptautinių organizacijų ir daugiau nei 130 nevyriausybinių organizacijų.

Nedemokratiški TTP veiksmai pastūmėjo lenkus rengti mitingus priešais Seimą net per adventą. Vyriausybė prieš Kalėdas opozicijai siūlė susitaikyti, bet tuo pat metu policija ašarinėmis dujomis vaikė taikius protestuotojus, kad TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis galėtų išvažiuoti iš Seimo.

Nepritariantys TTP politikai opozicionieriai parlamentarai iki šiol nepalieka Seimo posėdžių salės: jie nutarė, jog iki sausio 11 dienos posėdžio vykdys sėdimąjį protestą, o J.Kaczynskis tokius užmojus įvardijo kaip bandymą įvykdyti perversmą.

Kišosi į prezidento rinkimus

Skandalus pasaulyje kurstė ir kita Lietuvos kaimynė. Rusijos veiksmai kibernetinėje erdvėje pernai nervino visą Vakarų pasaulį, o ypač – Ameriką. Mat Kremliaus remiami programišiai kaltinami siekiu paveikti lapkritį vykusių JAV prezidento rinkimų baigtį.

JAV įsitikinusios, kad programišiai kibernetinėmis atakomis bandė pakišti koją demokratų kandidatei Hillary Clinton ir gelbėjo su Maskva šiltus santykius palaikantį Donaldą Trumpą.

Spėjama, kad Rusijos įsikišimas į rinkimus galėjo suteikti respublikonui pakankamą persvarą, kad jis švęstų pergalę.

Pernai buvo paviešinti JAV Demokratų partijos narių elektroniniai laiškai, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą asmeniškai nurodinėjo, kokią su H.Clinton ir jos patikėtiniais susijusią informaciją derėtų paskleisti.

Kad Kremlius kišosi į rinkimus, tvirtino dešimtys JAV žvalgybos tarnybų, o dalis JAV Kongreso narių reikalavo, kad būtų pradėtas tyrimas situacijai išsiaiškinti.

O kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Rusija, kaip ir bet kuri kita į Amerikos vidaus reikalus besikišanti šalis, žūtbūt sulauks atsako.

Valdė šalį iš šešėlio

Vieną stipriausių pasaulio demokratijų iki pamatų supurtė valdžios korupcijos skandalas.

Dužo iliuzija, kad visiška Šiaurės Korėjos priešingybe save laikanti Pietų Korėja kuo nors skiriasi nuo atskalūnės Kim Jong-uno diktatūros.

Paaiškėjo, jog Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye ne tik leido savo patikėtinei Choi Soon-sil kištis į šalies politiką, perrašyti jos kalbas ir skaityti itin slaptą informaciją, bet ir suteikė jai galimybę papildyti savo kišenę valstybės lėšomis.

Tris dešimtmečius gyvuojančios demokratijos principai buvo paminti iš godumo: pasinaudodama ryšiais su prezidente Choi Soon-sil spaudė įtakingas įmones, kad jos aukotų jai pinigų.

Apsukriai prezidentės patikėtinei pavyko iš įmonių išvilioti 77,4 mlrd. Pietų Korėjos vonų (62,8 mln. eurų) ir įsteigti ne pelno organizacijas „Mir“ ir „K-Sports“.

Bet Pietų Korėjos gyventojai tyliai ir nuolankiai korupcijos nestebėjo. Vos yla pradėjo lįsti iš maišo, žmonės užtvindė didmiesčių gatves: demonstracijos vyko devynias savaites iš eilės ir atrodo, kad artimiausiu metu jos nesibaigs.

Pirmą gruodžio savaitę protestavo net 2 mln. žmonių – tai buvo didžiausias protestas Pietų Korėjos istorijoje.

Pastangos nenuėjo veltui: Pietų Korėjos parlamentas balsavo už tai, kad Park Geun-hye būtų pradėta apkalta.

Dabar laukiama Konstitucinio teismo sprendimo, ar prezidentę nušalinti nuo pareigų.

Pradėtas Choi Soon-sil teismas, be jos, dėl korupcijos kaltinama dar 10 žmonių.

Nuvertė korumpuotą lyderę

Prezidento kėdė virto ir kitoje pasaulio pusėje. Po devynis mėnesius trukusių protestų ir politinių procesų Brazilija surengė apkaltą pirmajai šalies moteriai prezidentei Dilmai Rousseff ir rugpjūtį išvertė ją iš posto. Brazilams ši pergalė buvo pirmas žingsnis siekiant išlaisvinti neskaidrumo pančių įkalintą tėvynę.

Į milžinišką korupcijos skandalą įsivėlusi politikė klastojo nacionalinio biudžeto duomenis ir naudojosi valstybei priklausančių bankų pinigais, kad nuslėptų tikrąją Brazilijos ekonomikos būklę. Mat politikė siekė būti perrinkta per 2014 metų prezidento rinkimus.

Be to, D.Rousseff kaltinama dėl dabartinio Brazilijos ekonominio nuosmukio ir dėl to, kad būdama didžiausios Brazilijos energetikos įmonės „Petrobras“ vadovė 2003–2010 metais leido ten išsikeroti korupcijai.

Nusivylimas prezidente išvedė brazilus į gatves: jie surengė neregėto dydžio protestus ir ragino politikę patupdyti už grotų.

Jie išsikovojo naują valdžią, bet, regis, ne mažiau nuodėmingą.

Dabar D.Rousseff gyvena savo motinos bute. Buvusi galingiausia Brazilijos moteris dabar pati perkasi maistą, važinėja dviračiu, tačiau ją vis dar saugo vienas apsauginis.

„Kiekviena diena buvo sunki, bet tai nėra blogiausi metai, kuriuos esu išgyvenusi, – pasakojo D.Rousseff, kuri 1970–1972 metais buvo įkalinta ir kankinta Braziliją valdžiusios diktatūros. – Aš posto netekau ne vien dėl to, kad esu moteris, nors tai buvo viena priežasčių.“

Paslėptų pinigų lobynas

Pernai susitepė ir tie, kurie buvo laikomi švariais. Į dienos šviesą išlindo įtakingų asmenų finansinės paslaptys.

Buvo paviešinta 11,5 mln. dokumentų, priklausančių Panamos teisinei įmonei „Mossack Fonseca“, kuri padėjo savo klientams įsteigti lengvatinių mokesčių įmones.

Išaiškėjo, kad vengti mokesčių ši įmonė padėjo ne tiktai Rusijos prezidentui V.Putinui – tiesa, ne jo paties, o patikėtinių vardu, bet ir garsiems sportininkams – tokiems kaip Lionelis Messi, aktoriams ir Vakarų politikams.

Pavyzdžiui, Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas dėl turėtų lengvatinių mokesčių sąskaitų neteko posto. O po skandalo Vokietijoje pasirašytas vadinamasis Panamos įstatymas – piliečiai privalo atskleisti, ar turi slaptų sąskaitų.

Vadinamųjų Panamos dokumentų skandalas turėjo rimtų pasekmių: 79 pasaulio šalyse pradėti vykdyti tyrimai dėl slaptų sąskaitų, tirta 6,5 tūkst. mokesčių mokėtojų ir įmonių, o „Mossack Fonseca“ turėjo uždaryti devynis savo biurus.

Be to, Europolas rado beveik 3,5 tūkst. sąsajų tarp jos duomenų bazėje ir „Panamos dokumentuose“ slypinčios informacijos – net 116 atvejų informacija buvo susijusi su islamo teroristais.

Tiesa, kova su šešėliu nebuvo tokia efektyvi, kaip iš pradžių buvo tikėtasi: žiniasklaidoje „Panamos dokumentų“ tema nutilo labai greitai, o didžiulių finansinių skaidrumo reformų dokumentai taip ir nesukėlė.

Smurtas provokavo smurtą

Tačiau vienas skandalas Amerikoje nenutilo ir, tikėtina, neslops dar šiemet.

Judėjimas „Juodaodžių gyvybės svarbios“ („Black Lives Matter“, BLM) 2016-aisiais įgavo didžiulį pagreitį, iškilo reaguojant į kunkuliuojančius santykius tarp JAV juodaodžių ir rasiniu smurtu kaltinamų šalies policininkų.

Amerikoje kilo milžiniški protestai po to, kai liepos 5 dieną Baton Ruže Luizianoje policininkas nušovė afroamerikietį Altoną Sterlingą, o kitą dieną Folkon Haitse Minesotoje pareigūnas nušovė juodaodį Philando Castille’ą.

BLM demonstrantai reikalavo teisingumo ir skaidrumo, ragino policijos nuovadas ištirti pareigūnų vykdytas žmogžudytes.

Bet taikus BLM protestas Dalase (Teksasas) liepos 7 dieną virto kruvinu išpuoliu, kai snaiperis nužudė penkis policininkus. O po 10 dienų Baton Ruže vyras iš pasalų nušovė tris pareigūnus. Abu smogikai keršijo baltaodžiams policininkams už tai, kad jų kolegos smurtavo prieš juodaodžius.

Tuo metu taikūs BLM protestai greitai virto riaušėmis, buvo sulaikyta šimtai siautėjusių demonstrantų.

Prezidentas B.Obama ragino afroamerikiečius nurimti ir visų policininkų aklai neteisti, nes dauguma jų savo pareigas atlieka pagirtinai.

Įvykiai Amerikoje suskaldė visuomenę ir paaštrino ir taip įtemptus rasinius santykius, bet BLM tema trumpam nurimo eteryje prasidėjus diskusijoms apie prezidento rinkimus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.