Labiausiai J.Bergerį išgarsino jo meno kritikos knyga „Matymo
būdai“ (Ways of Seeing), kuri buvo parašyta pagal jo paties BBC
televizijai sukurtą keturių dalių televizijos filmo scenarijų.
„Matymo būdai“ yra knyga apie tai, kaip žmonės mato ir vertina
meną.
1972 metais J.Bergeris buvo apdovanotas Bookerio premija už jo
eksperimentinį romaną „G“, kurio veiksmas vyksta Europoje prieš
Pirmąjį pasaulinį karą.
J.Bergeris mirė pirmadienį Paryžiaus Antonio priemiestyje,
pranešė jo sūnus Jacobas.
„Jis mirė ramiai savo namuose, apsuptas artimųjų“, –
sakė jis.
J.Bergeris gyveno Prancūzijoje nuo aštunto praėjusio amžiaus
dešimtmečio.
J.Bergeris gimė Londone 1926 metais. Atlikęs tarnybą
Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis studijavo Čelsio meno
mokykloje ir tapo dailininku.
Kaip nurodė jo leidėjai Prancūzijoje „Les Editions de
l'Olivier“, nuo 1948 iki 1955 J.Bergeris mokė piešimo, o nuo 1952
metų jau buvo žinomas kaip meno kritikas.
Jis rašė apie tokius menininkus kaip Pablo Picasso, Titianas, Paulis Cezanne'as ir
Gustave'as Courbet.
„Matymo būdai“ yra labai didelę įtaką padaręs meno
kritikos kūrinys apie Vakarų kultūros estetiką. Knygoje
publikuotos idėjos pirmą kartą buvo paskelbtos 1972 metais keturių
dalių BBC televizijos seriale, kurio scenarijų parašė J.Bergeris.
Vėliau pagal jį buvo išleista ir knyga.
„Atrodė, kad menas ir aplinkinis pasaulis įgavo daugiau
prasmės, pažiūrėjus J.Bergerį per BBC, su jo veriančiomis
žydromis akimis, tvirta kalbėjimo maniera ir madingais aštunto
dešimtmečio marškinėliais, (besiklausant), kaip (jis) iškalbingai
kalba apie perspektyvą arba idealizuoja nuogumą“, – rašė
laikraščio „Guardian“ meno apžvalgininkas Markas Brownas.
Bet J.Bergeris buvo ne tik meno kritikas, jis taip pat kūrė
romanus, pjeses, poeziją.
Jo romanas „G“ pelnė vieną prestižiškiausių britų
literatūros premijų.
Pusę šios 5 tūkst. svarų siekiančios piniginės premijos
revoliucionieriumi save vadinantis marksistas humanistas skyrė
juodaodžių ekstremistų judėjimo „Juodosios panteros“ (Black
Panther) poskyriui Didžiojoje Britanijoje.
„Nėra nė vienos jo knygos, kuri nebūtų persmelkta
politikos“, – sakė velionio sūnus Jacobas Bergeris.
„Jis buvo „subkomandantės“ Marcoso (buvusio
Meksikos zapatistų sukilėlių lyderio) draugas, palestiniečių
draugas..., kuris laikėsi labai tvirtos politinės pozicijos
nebūdamas užkietėjęs komunistas“, – kalbėjo Jacobas.
J.Bergeris persikėlė į Prancūziją, bėgdamas iš „ypatingai
antikomunistinės“ Britanijos, pasakojo jo sūnus.
Pasak jo, Prancūzijoje „buvo tokia pusiausvyra, kuri linko daug
labiau prie paramos, jeigu ne Sovietų Sąjungai, tai marksistiniams
ir komunistiniams idealams“.
J.Bergrio gedi meno, literatūros ir politikos pasaulių atstovai.
„Išėjus Johnui Bergeriui mes netekome vieno geriausio mūsų
laikų pasakotojų“, – parašė leidykla „Penguin Books“.
„Johnas Bergeris pakeitė požiūrį į pasaulį ir tai, kaip
mes žiūrime vieni į kitus, – pareiškė Didžiosios Britanijos
kairiųjų pažiūrų politikos veteranas ir pagrindinės opozicinės
Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas. –
Jis buvo socializmo, malonesnio ir dosnesnio gyvenimo visiems,
advokatas“.