Kaip pranešama, Ukrainos deputatai įstatymą „Dėl
Aukščiausiosios teisingumo tarybos“ priėmė naktį į 2016-ųjų
gruodžio 21 dieną.
Šiame įstatyme numatytas Aukščiausiosios teisingumo tarybos
statusas, įgaliojimai, organizacijos pagrindai bei veiklos tvarka.
Kaip nurodoma įstatyme, Aukščiausioji teisingumo taryba yra
kolegialus, nepriklausomas, konstitucinis valstybinės valdžios ir
teisminės savivaldos organas, nuolat veiksiantis Ukrainoje ir
užtikrinsiantis teisminės valdžios nepriklausomybę, veikimą
atsakomybės pagrindu, atskaitingumą visuomenei, padoraus ir
profesionalaus teisėjų korpuso formavimą.
Įstatyme numatyta, kad naujai įsteigta taryba priims sprendimus
atleisti teisėjus iš pareigų ir išduos leidimus sulaikyti ar
areštuoti teisėjus. Aukščiausioji teisingumo taryba taip pat skirs
drausmines nuobaudas teisėjams.
Dabar leidimus suimti ir areštuoti teisėjus išduoda
Aukščiausioji Rada.
Įstatymas Aukščiausiajai teisingumo tarybai suteikia
įgaliojimus paskirti teisėjus į pareigas, kurti specialius organus
teisėjų drausminės atsakomybės byloms peržiūrėti, priimti
sprendimus dėl teisėjų perkėlimo iš vieno teismo į kitą,
derinti teisėjų skaičių teisme, dalyvauti skirstant valstybinį
biudžetą teismų ir teisėsaugos organų išlaikymui, Valstybinės
Ukrainos teismų administracijos siūlymu tvirtinti kadrinio,
finansinio ir techninio teismų aprūpinimo normatyvus.
Tarybą sudarys 21 narys: 10 iš jų renka teisėjų suvažiavimas
iš savo narių arba atsistatydinusių teisėjų, o dar po du skiria
prezidentas, renka Aukščiausioji Rada, advokatų suvažiavimas,
Ukrainos prokurorų konferencija ir aukštųjų teisės mokyklų
atstovų suvažiavimas. Be to, į Tarybos sudėtį pagal pareigas
patenka ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Tarybos nariai renkami ketverių metų kadencijai. Tas pats asmuo
negalės eiti pareigų dvi kadencijas iš eilės. P.Porošenkos
pasirašytame įstatyme taip pat numatoma Aukščiausiosios teisingumo
tarybos narių rinkimo tvarka, jų teisės ir pareigos bei atleidimo
tvarka.
Jame taip pat numatyta naujojo organo struktūra ir veiklos
organizavimas. Peržiūrėdama bylas dėl teisėjų drausminės
atsakomybės, Taryba turi sudaryti drausmines komisijas, kurių
kiekvienai turi priklausyti po mažiausiai keturis narius, o didžioji
jų dalis turi būti buvę teisėjai.