Naujienų agentūros „Interfax“ paklaustas, ar Maskva
tebelaiko NATO Šaltojo karo reliktu ir anachronizmu, Europos
bendradarbiavimo departamento direktorius Andrejus Kelinas atsakė:
„Koks anachronizmas? Daugeliui šalių būti NATO paprasčiausiai
naudinga – naudinga ekonomiškai, politiškai, nes nereikia kurti
savarankiškos užsienio politikos, pakanka prisijungti prie
bendros.“
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad NATO – „tai realybė, karinis
veiksnys ir todėl vien užkeikimais čia neišsiversi“.
„Su NATO reikia kurti normalius santykius ir atnaujinti tai, kas
buvo“, – pabrėžė diplomatas.
A.Kelinas paaiškino, kad „yra daugybė priežasčių, dėl
kurių valstybės, ypač nedidelės, teikia pirmenybę buvimui tokioje
organizacijoje“.
„Nėra būtinybės kurti gynybą palei visą šalies perimetrą.
Tarkime, tai pačiai Belgijai nereikia turėti savarankiškų karinių
jūrų pajėgų, aviacijos, priešlėktuvinės gynybos. Kalbama apie
darbo pasidalijimą, ir tai daug pigiau. Viena šalis išlaiko,
tarkime, dvi fregatas ir keturis naikintuvus. Na, o kaimynė vykdo
kitas kovines užduotis“, – sakė jis.
„Šis darbo pasidalijimas labai sumažina biudžeto išlaidas
gynybai. Ir todėl dabar tik keturios valstybės įvykdo NATO
normatyvą dėl išlaidų gynybai – 2 proc. BVP, o visų kitų
Aljanso šalių išlaidos gynybai yra reikšmingai mažesnės.
Tarkime, Vokietijoje tai – 1,2 proc. BVP“, – sakė A.Kelinas.
Pasak jo, „žinoma, pigiau būti tokioje karinėje sąjungoje,
nei savarankiškai kurti gynybą visu azimutu“.
„Ir tikrai, neįmanoma įtikinti šalių narių, kad iš NATO
reikia išstoti, kad tai anachronizmas, nes nusveria vien racionalios
priežastys“, – pabrėžė jis.