A.H.Rafsanjani atliko svarbų vaidmenį, kai 1979 metais buvo
paskelbta Irano Islamo Respublika, o 1989–1997 metais ėjo
prezidento pareigas.
„Nepaisant gydytojų pastangų jis mirė“ Shohadaa
ligoninėje Teherano šiaurėje, nurodė Politinio tikslingumo
nustatymo tarybos, Irano aukščiausios politinio arbitražo
institucijos, kuriai pirmininkavo A.H.Rafsanjani, atstovas spaudai
Reza Soleimani.
Vyriausybė šalyje paskelbė trijų dienų gedulą.
A.H.Rafsanjani bus palaidotas antradienį, kuris paskelbtas nedarbo
diena, pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.
Nepaisant politinių pažiūrų skirtumų, užuojautą dėl
A.H.Rafsanjani mirties pareiškė visa Irano vadovybė, įskaitant
aukščiausiąjį lyderį ajatola Ali Khamenei.
„Mano kovos bendražygio, su kuriuo pradėjome bendradarbiauti
prieš 59 metus, netektis yra sunki ir sukrečianti“, – rašoma
aukščiausiojo lyderio paskelbtame pareiškime.
„Per šį ilgą laikotarpį pasitaikę nuomonių ir
interpretacijų skirtumai nenutraukė mūsų draugystės“, –
pažymėjo A.Khamenei.
Prezidentas Hassanas Rouhani (hasanas Rouhanis), kuris, kaip
pranešama, buvo ligoninėje šalia A.H.Rafsanjani, kai šis mirė,
taip pat išreiškė savo liūdesį socialiniame tinkle „Twitter“.
„Šio didžio revoliucijos ir politikos veikėjo,
pasipriešinimo ir atkaklumo simbolio, siela iškeliavo į Dangų“,
– rašė jis.
A.H.Rafsanjani mirtis yra didžiulis praradimas tiek
reformatoriams, tiek nuosaikiojo kurso šalininkams, nes jis buvo
centrinė abiejų šių stovyklų figūra.
Visuotinis gedulas
Visi televizijos kanalai pranešė apie buvusio prezidento mirtį
parodydami juodu gedulo kaspinu perrištą jo portretą, o
aukščiausi pareigūnai ir visuomenė dalijosi liūdesiu ir
užuojautomis.
Daugybė žmonių, nepaisydami policijos įspėjimų, susirinko
prie Shohadaa ligoninės, blokuodami Teherano Vali Asro prospektą,
pranešė žiniasklaida.
A.H.Rafsanjani kūnas vėliau buvo pervežtas į Teherano
šiaurėje esančią Džamarano religinę salę, priklausančią Irano
Islamo Respublikos įkūrėjo velionio ajatolos Ruhollah Khomeini šeimai, palaikančiai reformatorių stovyklą.
Socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiose nuotraukose buvo
matyti į Džamaraną atvykę užsienio reikalų ministras Javadas
Zarifas ir reformatorių stovyklai priklausantis buvęs prezidentas Mohammadas Khatami, kurie abu
atrodė smarkiai prislėgti.
A.H.Rafsanjani gimė 1934 metų rugpjūčio 25 dieną
pasiturinčioje šeimoje Irano pietuose esančiame Bahremane.
Šventajame Komo mieste jis studijavo teologiją, o 1963-aisiais
įsitraukė į politiką, kai šacho policija areštavo ajatolą
Ruhollah Khomeini.
A.H.Rafsanjani, artimas R.Khomeini patikėtinis, iki ajatolos
mirties 1989 metais dvi kadencijas užėmė parlamento pirmininko
postą.
Po 1980–1988 metų Irano ir Irako karo A.H.Rafsanjani tapo
prezidentu ir vėliau buvo perrinktas į šį postą antrai
kadencijai. Jo prezidentavimas pasižymėjo didžiulio masto atkūrimo
darbais, atsargiomis reformomis ir pagerėjusiais Irano santykiais su
kaimyninėmis arabų valstybėmis.
Tačiau jį temdė žmogaus teisių pažeidimai, nevaldoma
infliacija ir sudėtingi santykiai su Europa, ypač su Britanija,
kurie labai pašlijo, kai R.Khomeini 1988 metais rašytojui Salmanui
Rushdie už jo knygą „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) paskelbė fatvą – religinę teisinę išvadą, kuria musulmonai raginami nužudyti autorių.