Skaičiuojama, kad sostinėje Bukarešte protestuojančiųjų skaičius siekė apie 140 tūkst., o apėmus 50 kitų protestuojančių šalies miestų – net 300 tūkst. Tai didžiausias protestuojančių žmonių skaičius nuo komunizmo žlugimo.
Bukarešte protestuotojai spontaniškai susirinko prie
vyriausybės rūmų. Jie skandavo „vagys“ ir ragino trumpiau nei
mėnesį dirbančią socialdemokratų vyriausybę atsistatydinti,
pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
Kaip pranešė Rumunijos žiniasklaida, protestai vyko ir Klužo,
Sibiu, Timišoaros bei Jasų miestuose.
Žmonės į gatves išėjo iškart po to, kai buvo pranešta apie
priimtą nepaprastąjį dekretą, kuris leistų daugeliui politikų
išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teisingumo ministras Florinas Iordache
pritarė šioms priemonėms, kurios, aplenkdamos parlamentą,
įsigalios beveik automatiškai, nes dar reikia, kad „įstatymas
būtų suderintas su konstitucinio teismo nutartimis“.
Sausį ministro pirmininko Sorino Grindeanu
vyriausybė paskelbė du nepaprastuosius įsakus, numatančius
panaikinti baudžiamąją atsakomybę už įvairių rūšių
nusikaltimus.
Tada į Rumunijos gatves išėjo per 15 tūkst. žmonių, o
vyriausybės ketinimus smarkiai kritikavo centro dešinės pažiūrų
šalies prezidentas Klausas Iohannisas, išrinktas
2014 metų lapkritį. Per savo kampaniją jis nuolat pabrėždavo
būtinybę kovoti su korupcija.
„Tai gedulo diena teisinei valstybei, patyrusiai stiprų smūgį
iš teisingumo oponentų, ir kovai su korupcija“, – antradienį
savo pareiškime sakė prezidentas.
K.Iohannisas netgi dalyvavo pirmosiose demonstracijose,
nukreiptose prieš įstatymo pakeitimus.
„Šita vyriausybė nusprendė priimti įsakus slaptai, nes
bijo“, – sakė Martina, tarptautinių santykių studentė,
atėjusi į demonstraciją Bukarešte. Mergina sakė būgštaujanti,
kad šalies kovoje su korupcija bus žengtas žingsnis atgal.
„Niekas jiems nesuteikia teisės taip daryti... Tai grįžimas
15 metų atgal“, – sakė IT sferoje dirbantis Cristianas Clotas
Gyventojų protestai praėjo be incidentų.
Pokyčiai, naudingi partijos lyderiui
Kaip nurodoma įsake, bus dekriminalizuoti pareigūnų
nusižengimai, jei jų padaryta finansinė žala yra mažesnė nei 200
000 lėjų (beveik 45 000 eurų).
Be kita ko, šie pokyčiai leis baudžiamosios atsakomybės
išvengti socialdemokratų lyderiui Liviu Dragnea.
Antradienį vyko jo teismas už įgaliojimų viršijimą.
Prokurorai nustatė, kad jo byloje figūruoja 24 tūkst. eurų
suma – tai yra, gerokai mažiau negu numatyta naujajame įstatyme.
Visgi vyriausybė parlamento balsavimui pateikė kito įstatymo
projektą, numatantį, kad būtų paleisti kaliniai, už nesmurtinius
nusikaltimus nuteisti iki penkerių metų laisvės atėmimo. Teigiama,
kad šitokiu būdu būtų galima atlaisvinti vietos perpildytuose
kalėjimuose.
Anksčiau vyriausybė sakė, kad ir šis pakeitimas bus priimtas
nepaprastuoju dekretu.
L.Dragneos Socialdemokratų partija (PSD) laimėjo gruodį
vykusius rinkimus, tačiau prezidentas K.Iohannisas nesutiko paskirti
šio asmens premjeru dėl to, kad 2012-aisiais jam buvo skirta dvejų
metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė už balsų klastojimą.
Sekmadienį Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose dešimtys
tūkstančių žmonių protestavo prieš abu numatomus baudžiamojo
kodekso pokyčius.
Šiuos pokyčius smarkiai kritikuoja daugybė organizacijų ir kai
kurie Rumunijos pareigūnai bei institucijos, įskaitant generalinį
prokurorą Augustiną Lazarą, kovos su korupcija direktorato vadovę
Laurą Codrutą Kovesi ir Aukštojo teismo
pirmininkę Cristiną Tarcea.
Antradienį prie dekreto kritikų prisijungė ir vyriausybės
Kovos su sukčiavimu departamentas (DLAF), kuris teigia, kad tokie
pokyčiai apribos jų galimybes „veiksmingai apsaugoti ES interesus
Rumunijoje“.
Atidžiai teisines Rumunijos reformas stebinčios Europos
Komisijos metinėje ataskaitoje ši šalis buvo perspėjama nepriimti
jokių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama sutrukdyti kovai su
korupcija vienoje skurdžiausių Europos valstybių.