Po trečiojo svarstymo Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, pagal kurį pirmą kartą patirtas smurtas šeimoje būtų laikomas ne kriminaliniu nusikaltimu, o administraciniu teisės pažeidimu.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį taip pat pritarė teisės aktui, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė nebebus taikoma už pirmąjį smurto artimoje aplinkoje atvejį, jeigu nukentėjusieji nepatyrė sveikatos
sutrikdymo.
Dabar jį pasirašyti liks tik šalies prezidentui Vladimirui Putinui. Tiesa, pastarasis turi teisę jį vetuoti.
Ar jis tai padarys, neaišku, nes Valstybės Dūmos deputatai, balsuodami už įstatymą, buvo vieningi – 385 jų pasisakė „už“, vos du buvo „prieš“ ir vienas susilaikė.
Pagal Rusijos Valstybės Dūmos priimtą įstatymą už pirmą kartą teisėsaugai praneštą smurto atvejį, jeigu po jo neprireiktų gydymo ligoninėje, būtų baudžiama pinigine 30 tūkst. rublių (maždaug 470 eurų) bauda ar 15 dienų areštu. Vėlesni smurto atvejai jau būtų laikomi kriminaliniu nusikaltimu.
Pagal dabar galiojantį įstatymą už giminaičių – žmonos, vyro, vaikų – sumušimą Rusijoje galima sėsti į kalėjimą ir gauti laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.
Naujojo įstatymo projekto autorė – teisės mokslų daktarė, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narė Jelena Mizulina, kuri mano, jog „už pliaukštelėjimą per veidą vyrui neturėtų grėsti kalėjimas“.
Jos kolegė Olga Batalina komentuodama naująjį įstatymą, nuėjo dar toliau.
Ji tikino, kad teisės aktas ne tik nesumažina vaikų ir šeimos narių apsaugos nuo smurto, bet ir gina pačią šeimą.
„Rusijoje labai svarbi yra šeimos institucija. Todėl reikia daryti viską, kad šeimos būtų apsaugotos nuo valstybės kišimosi. Rusijos įstatymai numato tėvų nekaltumo prezumpciją. Tokio įstatymo nėra daugelyje Vakarų šalių“, – šalį gynė parlamentarė.
Politikė įsitikinusi, kad tėvai savo vaikui linki geriausio, net jei panaudojama jėga. Bet pažvelgus į oficialią smurto artimoje aplinkoje statistiką O.Batalinai girtis nėra kuo.
Besąlygiškai siekdama „apginti“ šeimos instituciją, Rusija jau dabar atrodo kur kas prasčiau nei Vakarų šalys.
Oficialiais duomenimis, smurtauja maždaug ketvirtadalis Rusijos šeimų. Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, Rusijoje kasmet nuo traumų, patirtų dėl smurto namuose, žūsta 14 tūkst. moterų ir vaikų.
Smurtą šeimoje patyrusių moterų organizacijai vadovaujanti Olga Jurkova jau anksčiau neslėpė pasipiktinimo dėl įstatymo, perspėdama, kad šis tiktai atriš rankas smurtautojams, o moterys, patyrusios smurtą, nematys reikalo kreiptis į policiją, nes nesitikės pagalbos.
Kai Valstybės Dūma pirmuoju skaitymu pritarė teisės akto projektui, Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas išsiuntė laišką Rusijos parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų vadovybei, kuriame
išreiškė susirūpinimą, kad gali būti priimtas įstatymas, dekriminalizuosiantis pirmą smurto artimoje aplinkoje atvejį.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pavadino neleistinu Europos Tarybos generalinio sekretoriaus spaudimą dėl smurto artimoje aplinkoje dekriminalizavimo įstatymo.
V.Volodinas taip pat pareiškė, kad formuodami Valstybės Dūmos poziciją dėl šio teisės akto projekto, deputatai vadovavosi sociologinėmis apklausomis, kurios rodo, kad beveik 60 proc. šalies gyventojų pasisako už švelnesnį požiūrį į nereikšmingus konfliktus šeimoje, kai nepadaroma žalos sveikatai.
Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko savo ruožtu išreiškė įsitikinimą, kad Th.Jaglandas supras ir priims Rusijos poziciją dėl kai kurių nežymaus smurto šeimoje atvejų dekriminalizavimo, kai susipažins su rusų parlamentarų argumentais.
„Mes, suprantama, tokį kreipimąsi (Th.Jaglando į Rusijos parlamentą) išnagrinėsime, pateiksime atsakymą, argumentuosime, ir, manau, ponas Th.Jaglandas supras mūsų poziciją ir ją priims“, – kiek anksčiau žurnalistams sakė V.Matvijenko.