Rusijos žiniasklaidos akibrokštas mušamoms moterims: turėtumėte didžiuotis

Rusijos lengvabūdiškas požiūris į smurtą namuose stulbina. Vienas skaitomiausių Rusijos laikraščių „Komsomolskaja Pravda“ šią savaitę išspausdino straipsnį, esą moterys, patiriančios smurtą, turi didesnę tikimybę susilaukti sūnaus, o ne dukros.

Rusijos žiniasklaida citavo tyrimą, esą mušamos moterys pagimdo daugiau berniukų.<br>„123rf“ asociatyvioji nuotr.
Rusijos žiniasklaida citavo tyrimą, esą mušamos moterys pagimdo daugiau berniukų.<br>„123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 3, 2017, 10:11 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 9:01 PM

„Ilgus metus moterys, kurias muša jų vyrai guodėsi žodžiais: „Jei jis tave muša, vadinasi myli“, – laikraštyje rašo Jaroslavas Korobatovas. – Tačiau naujas mokslinis tyrimas davė priežastį smurtą patiriančioms žmonoms didžiuotis savo mėlynėmis. Biologai patvirtino, kad moterys, kurios yra mušamos turi pranašumą: labiau tikėtina, kad jos pagimdys berniuką!“

„Komsomolskaja Pravda“ citavo tyrimą, kurį atliko prieštaringai vertinamas evoliucinis biologas Satoshi Kanazawa. Šis tyrėjas daugumos jo kolegų laikomas „prastu mokslininku“ ir „rasistu“, rašo „The Moscow Times“.

Pasak jo, Afrikos šalyse vyrauja skurdas dėl „žemo gyventojų intelekto“. Be to, S.Kanazawa tvirtino, kad juodaodės moterys yra „objektyviai mažiau patrauklios“ nei kitų rasių atstovės.

2005 metais S.Kanazawa parašė straipsnį, kuriame skelbiama, esą „smurtaujantys vyrai turi daugiau sūnų“. O po trijų metų jis paskelbė, kad „moterys evoliuciškai išsivystė, kad toleruotų tam tikrą nemirtino smurto lygį iš patinų“, jog padidintų savo tikimybę pagimdyti daugiau berniukų.

Laikraščio „Komsomolskaja Pravda“ korespondentas J.Korobatovas taip pat užsiminė apie „sugrįžtančio kareivio fenomeną“. Pasak jo, po Antrojo pasaulinio karo namo grįžę kariai užaugino daugiau sūnų, nes buvo „ištroškę sekso“ dėl organizme susikaupusių hormonų.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, pagal kurį pirmą kartą patirtas smurtas šeimoje būtų laikomas ne kriminaliniu nusikaltimu, o administraciniu teisės pažeidimu.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį taip pat pritarė teisės aktui, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė nebebus taikoma už pirmąjį smurto artimoje aplinkoje atvejį, jeigu nukentėjusieji nepatyrė sveikatos sutrikdymo.

Dabar jį pasirašyti liks tik šalies prezidentui Vladimirui Putinui. Tiesa, pastarasis turi teisę jį vetuoti. Ar jis tai padarys, neaišku, nes Valstybės Dūmos deputatai, balsuodami už įstatymą, buvo vieningi – 385 jų pasisakė „už“, vos du buvo „prieš“ ir vienas susilaikė.

Pagal Rusijos Valstybės Dūmos priimtą įstatymą už pirmą kartą teisėsaugai praneštą smurto atvejį, jeigu po jo neprireiktų gydymo ligoninėje, būtų baudžiama pinigine 30 tūkst. rublių (maždaug 470 eurų) bauda ar 15 dienų areštu. Vėlesni smurto atvejai jau būtų laikomi kriminaliniu nusikaltimu.

Pagal dabar galiojantį įstatymą už giminaičių – žmonos, vyro, vaikų – sumušimą Rusijoje galima sėsti į kalėjimą ir gauti laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.

Naujojo įstatymo projekto autorė – teisės mokslų daktarė, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narė Jelena Mizulina, kuri mano, jog „už pliaukštelėjimą per veidą vyrui neturėtų grėsti kalėjimas“.

Jos kolegė Olga Batalina komentuodama naująjį įstatymą, nuėjo dar toliau. Ji tikino, kad teisės aktas ne tik nesumažina vaikų ir šeimos narių apsaugos nuo smurto, bet ir gina pačią šeimą.

„Rusijoje labai svarbi yra šeimos institucija. Todėl reikia daryti viską, kad šeimos būtų apsaugotos nuo valstybės kišimosi. Rusijos įstatymai numato tėvų nekaltumo prezumpciją. Tokio įstatymo nėra daugelyje Vakarų šalių“, – šalį gynė parlamentarė.

Politikė įsitikinusi, kad tėvai savo vaikui linki geriausio, net jei panaudojama jėga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.