Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai padidėjo, kai
praeitą mėnesį į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas
Trumpas pažadėjo imtis griežtų veiksmų prieš
šiitišką respubliką, anot jo, toliau nusiteikusią kenkti Amerikos
interesams ir jos sąjungininkams.
JAV penktadienį paskelbė naujas sankcijas Iranui dėl praeitą
savaitę įvykdyto balistinės raketos bandymo, o Pentagono vadovas
Jamesas Mattisas pareiškė, kad ši šalis yra
„didžiausia atskira terorizmą remianti valstybė pasaulyje“.
Naujosios sankcijos yra pirmos, paskelbtos per D.Trumpo
kadenciją. Pasak JAV pareigūnų, jos nukreiptos prieš Irano
ginkluotės pirkimų tinklus Libane ir Kinijoje.
Šios priemonės yra atsakas į praeitą sekmadienį Irano
surengtą vidutinio nuotolio balistinės raketos bandymą, taip pat
pagalbą Jemeno šiitų sukilėliams, anksčiau šią savaitę
atakavusiems vieną Saudo Arabijos fregatą, nurodė pareigūnai.
Irano vidutinio nuotolio raketos gali nuskrieti 2 tūkst. km ir
smogti Izraeliui arba JAV karinėms bazėms Persijos įlankoje.
Tačiau Revoliucinė gvardija nurodė, kad šeštadienį per
pratybas bu leidžiamos tik labai mažo nuotolio raketos, galinčios
nuskrieti iki 75 km.
Pasak kariškių, šie manevrai šiaurės rytinėje Semnano
provincijoje turi pademonstruoti Revoliucinės gvardijos „visišką
pasirengimą atremti grėsmes“ ir Vašingtono „žeminančias
sankcijas“.
„Per pratybas bus naudojamos įvairios šalies gamybos radarų
ir raketų sistemos, vadovavimo ir kontrolės centrai, taip pat
kibernetinio karo sistemos“, – sakoma gvardijos tinklapyje.
Naujos sankcijos nereiškia, kad JAV nebesilaikys sutarties,
įpareigojančias atšaukti suvaržymus, susijusios su Irano
branduoline programa, nurodė JAV pareigūnai.
Vis dėlto D.Trumpas neslėpė paniekos sutarčiai, kuriai jo
pirmtakas Barackas Obama pritarė 2015 metų liepą, o
pareigūnai sakė, kad penktadienį paskelbtos priemonės bus ne
paskutinės.
Atsakomieji veiksmai
Iranas piktai reagavo į šias priemones ir pažadėjo įvesti
„teisinių apribojimų“ amerikiečiams, kuriuos Teheranas laiko
susijusiais su „kraštutinių teroristinių grupuočių“ kūrimu
ir palaikymu.
„Reaguodamas į naują Jungtinių Amerikos Valstijų žingsnį
ir imdamasis atsakomųjų veiksmų (Iranas) įves teisinių
apribojimų kai kuriems Amerikos asmenims ir bendrovėms,
atliekantiems vaidmenį kuriant ir palaikant regione kraštutines
teroristines grupuotes“, – perspėjo Užsienio reikalų
ministerija.
URM pridūrė, kad asmenų ir bendrovių, kuriems bus taikomi šie
suvaržymai, sąrašas bus paskelbtas vėliau.
JAV žvalgybos ir Iždo departamento pareigūnai nuolat stebi
Irano tinklų veiklą, ieškodami įrodymų apie ekstremistų
finansavimą arba modernių ginklų pirkimus.
Tačiau J.Mattisas sakė, kad Vašingtonas kol kas neplanuoja
didinti Artimuosiuose Rytuose laikomų karių skaičiaus.
Vienas gynybos pareigūnas sakė, kad JAV karinės jūrų pajėgos
pasiuntė prie Jemeno krantų vieną eskadrinį minininką,
reaguodamos į sukilėlių ataką prieš Saudo Arabijos fregatą.
Minininkas „USS Cole“, iki šiol dalyvavęs Persijos įlankoje
vykdytose operacijose, dabar patruliuoja prie Bab al Mandebo
sąsiaurio – vieno judriausių pasaulyje laivybos maršrutų,
jungiančio Raudonąją jūrą ir Indijos vandenyną.
Teheranas sako, kad jo raketų bandymai nepažeidžia Jungtinių
Tautų rezoliucijų, nes ši ginkluotė yra išskirtinai gynybinio
pobūdžio, nepritaikyta branduolinėms kovinėms galvutėms nešti.
Penktadienį užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas
Zarifas sakė, kad Iranas „niekada
nepradės karo“, kad ir kokių patiria grėsmių, „bet galime
kliautis tik savo pačių gynybos priemonėmis“.
Ginčas dėl raketų – tik viena iš virtinės problemų,
temdančių Teherano ir Baltųjų rūmų santykius.
Iranas yra viena iš septynių musulmoniškų šalių, kurių
piliečiams D.Trumpas savo įsaku uždraudė atvykti į Jungtines
Valstijas. Teheraną šis žingsnis supykdė.
Minėtas D.Trumpo įsakas, sukėlęs sumaištį visame pasaulyje,
penktadienį buvo įšaldytas vieno federalinio teisėjo sprendimu,
bet Teheranas anksčiau ėmėsi atsakomųjų žingsnių ir uždraudė
JAV imtynininkų komandai dalyvauti vėliau šį mėnesį šiitiškoje
respublikoje vyksiančiame tarptautiniame turnyre.