Ligšiolinis prezidentas Hassanas Sheikhas Mohamudas pripažino savo pralaimėjimą trečiadienį per
du rinkimų turus, o naujuoju lyderiu paskelbtas M.A.Farmajo tuoj pat
buvo prisaikdintas.
„Istorinis įvykis; mes pasirinkome šį demokratijos kelią;
dabar noriu pasveikinti Mohamedą Abdullahi Farmajo“, – sakė
H.Sh.Mohamudas.
Tūkstančiai džiūgaujančių somaliečių pasipylė į gatves
skanduodami naujojo prezidento vardą. Saliutuodami kariai šaudė į
orą. „Somalis greit bus kitoks Somalis“, – sakė minioje kartu
su kitais švenčiantis policininkas Ahmedas Ali.
Ši Rytų Afrikos valstybė bando suformuoti savo pirmą
efektyviai veikiančią centrinę vyriausybę per ketvirtį amžiaus.
Rinkimai vyko itin sustiprinto saugumo sąlygomis.
Po pirmojo rinkimų turo iš 21 kandidato nežymiai pirmavo
ligšiolinis prezidentas H.Sh. Mohamudas, pelnęs 88 balsus, toliau su
72 balsais sekė M.A.Farmajo; tačiau šis išsiveržė pirmyn po
antrojo turo, per kurį buvo renkamasi iš likusių trijų kandidatų.
„Ši pergalė išreiškia Somalio žmonių interesą; ši
pergalė priklauso Somalio žmonėms; tai naujos eros pradžia,
Somalio vienybės, demokratijos ir kovos su korupcija pradžia“, –
kalbėjo prisaikdintas M.A.Farmajo.
M.A.Farmajo, baigęs mokslus Niujorko valstijos universitete
Bafale, ministro pirmininko poste išbuvo aštuonis mėnesius, kol
pasitraukė 2011-aisiais. Nuo 1985 metų, jis gyveno Jungtinėse
Valstijose, kur jį išsiuntė Somalio užsienio reikalų ministerija.
Somalyje nebuvo efektyvios centrinės vyriausybės nuo 1991 metų,
kai buvo nuverstas karinis prezidento Siado Barre
režimas, bet prasidėjo ilgas anarchijos ir konfliktų tarp klanų
laikotarpis.
Tai sudarė palankias sąlygas suklestėti grupuotėms,
susijusioms su „al Qaeda“ ir „Shabaab“, kurios užvaldė
plačias teritorijas ir trikdė pastangas įkurti centrinę
vyriausybę.
Daugel metų nesiliaujantis klanų konfliktas, „al Shabab“
islamistų atakos bei badas visiškai nualino šią maždaug 12 mln.
gyventojų turinčią valstybę.
Baiminantis „al Shabab“ islamistų atakų, buvo nutarta leisti
prezidentą rinkti tik parlamentarams. Aukštųjų ir žemųjų rūmų
nariai metė savo balsus į skaidrias dėžes itin saugomame pastate
buvusioje karinių oro pajėgų bazėje Mogadiše.
Mogadiše somaliečiai, susikaupę prie televizijos ekranų
kavinėse ar namie, atidiai stebėjo balsavimą.
„Mums reikia garbingo lyderio, kuris galėtų vesti mus į
priekį“, – sakė 26-erių studentas Ahmedas Hassanas su keliolika vyrų stebėjęs didžiulį televizijos ekraną.
Dėl nestabilios padėties šalies viduje Somalis atsidūrė tarp
septynių musulmoniškų valstybių, kurios minimos JAV prezidento
Donaldo Trumpo imigracijos draudimo įsake, nors
šios šalies partnerystė darosi vis svarbesnė JAV kariuomenei jos
kovoje su terorizmu.
Apie sostinėje tvyrančius pavojus liudija du minosvaidžio
sviediniai, kuriuos antradienio vakarą paleido įtariami ekstremistai
ir kurie krito netoli tos vietos, kur vyko balsavimas.
Nors tarptautinė bendruomenė atkakliai ragino Somalį rengti
rinkimus, turėjusius tapti jo stiprybės simboliu, o JAV
pastaraisiais metais skyrė šimtus milijonų dolerių pagalbos,
turėjusios padėti šaliai atsigauti politiškai ir ekonomiškai,
balsavimą vis tiek temdė pranešimai apie įtariamą korupciją.
Rinkimuose dalyvaujančius parlamentarus – 275 žemųjų
parlamento rūmų narius ir 54 senatorius – atrinko įtakingas ir
sudėtingas klanų tinklas. Prieš keletą savaičių Jungtinės
Tautos, JAV, Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės bendruomenės
narės perspėjo dėl „baisiausių rinkimų proceso pažeidimo
atvejų“: tai ir smurtas, ir bauginimai, ir tai, kad moterims
kandidatėms rezervuotas vietas užėmė vyrai.
Anot pranešimų, kai kur už balsą mokėta iki 30 tūkst. JAV
dolerių. „Šie rinkimai, matyt, buvo brangiausi, už vieną balsą,
per visą istoriją“, – pažymima antradienį paskelbtame kovos su
korupcija organizacijos „Marqaati“ pranešime.