„Raka yra simbolis“, – sakė B.al-Assadas per interviu su
Prancūzijos žiniasklaida.
Jis taip pat pareiškė, kad Prancūzijoje įvykdytos džihadistų
atakos „nebūtinai buvo suplanuotos“ šiame grupuotės „Islamo
valstybė“ (IV) bastione Sirijoje.
„IV veikia šalia Damasko, ji veikia visur“, – sakė
prezidentas.
„Visos vietos yra prioritetinės, nelygu kaip pakryps kautynių
eiga“, – sakė B.al-Assadas prieš prasidedant naujam taikos
derybų ratui Kazachstano sostinėje Astanoje.
„Dabar jie (IV džihadistai) yra Palmyroje ir rytinėje Sirijos
dalyje“, – sakė jis Damaske per interviu radijui „Europe 1“
ir televizijoms TF1 bei LCI.
„Mums tai yra tas pats: Raka, Palmyra, Idlibas – viskas tas
pats“, – pareiškė B.al-Assadas.
Sirijos lyderis sakė, kad atgauti „visos“ savo šalies
teritorijos kontrolę yra „bet kurios vyriausybės pareiga“.
Po virtinės IV nesėkmių Irake ir Sirijoje abi pagrindinės
džihadistų tvirtovės – Mosulas ir Raka – dabar yra puolamos
pajėgų, kurias remia JAV vadovaujama koalicija.
Po didžiulės keturis mėnesius trukusios kampanijos Irako
pajėgos tvirčiau veržia kilpą aplink Mosulą, o Sirijoje arabų ir
kurdų kovotojų aljansas – Sirijos demokratinės pajėgos –
pradėjo operaciją, siekdamos atkovoti Raką.
Per interviu B.al-Assadas kategoriškai paneigė, kad jo
vyriausybė praktikuoja kankinimus, ir dar sykį paneigė neseniai
žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ jai mestus
kaltinimus, kad viename kalėjime šalia Damasko buvo masiškai
kariami kaliniai.
Sirijos vadovo teigimu, tarptautinės žmogaus teisių gynimo
organizacijos parengtoje „vaikiškoje ataskaitoje“ nebuvo „nė
vieno fakto ar įrodymo“, pagrindžiančio kaltinimus, kad
2011-2015 metų laikotarpiu Saidnajos kalėjime buvo pakarta apie 13
tūkst. žmonių.
„Jie sakė apklausę kelis liudininkus, kurie priklauso
opozicijai ir yra perbėgėliai. Taigi, tai yra šališka“, –
tvirtino Sirijos prezidentas.
Kalbėdamas apie kankinimus jis sakė: „Nedarome to, tai nėra
mūsų politika.“
B.al-Assadas pridūrė: „Kankinimai dėl ko?... Dėl sadizmo?...
Informacijos išgavimo? Mes turime visą informaciją.“
„Jei vykdysime tokius žiaurumus, tai bus naudinga teroristams,
jie nugalės. Kalbama apie pastangas laimėti Sirijos žmonių
širdis; jei vykdytume tokius žiaurumus neturėtume žmonių
palaikymo per visus šešerius karo metus“, – pareiškė jis.
Kalbėdamas apie tarptautines derybas dėl konflikto,
pareikalavusio daugiau kaip 300 tūkst. gyvybių, užbaigimo, Sirijos
lyderis teigė, kad Vakarų šalys „dukart prarado savo šansą ką
nors pasiekti Ženevoje“.
Pasak jo, kol Turkija, Rusija ir Iranas dalyvavo derybose
Astanoje, Vakarai buvo „pasyvūs“. B.al-Assadas smerkė
koaliciją, rėmusią „grupuotes, kurios atstovavo teroristams,
kovojantiems su vyriausybe“.
„Jie nenorėjo pasiekti taikos Sirijoje“, – pareiškė jis.
Rusija ir Iranas kovose padėjo Damasko režimo kariuomenei, o
Turkija savo ruožtu rėmė sukilėlius, siekiančius, kad B.al-Assadas būtų nuverstas.
Naujas Astanos derybų ratas turėtų prasidėti ketvirtadienį:
jo pradžia buvo atidėta vienai dienai dėl „techninių
priežasčių“.
Šios derybos, organizuojamos pagrindinės B.al-Assado
sąjungininkės Maskvos, laikomos apšilimu prieš Jungtinių Tautų
rengiamas derybas, turinčias prasidėti Ženevoje vasario 23 dieną.
Derybos Ženevoje bus jau penktasis Damasko režimo ir opozicijos
susitikimas Šveicarijoje. Jis jau du kartus buvo atidėtas – iš
dalies siekiant užtikrinti daugiau laiko opozicijai suformuoti
vieningą delegaciją.