Po referendumo Turkijoje Europos lyderiai kreipėsi į Recepą Tayyipą Erdoganą

„Vokietijos vyriausybė tikisi, kad Turkijos valdžia po šios sunkios kampanijos sieks pagarbaus dialogo su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis šalyje“, – rašoma bendrame A.Merkel ir užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pareiškime.

Duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsalapius, rodo, kad per referendumą už Turkijos prezidento galių išplėtimą pasisakė 51,41 proc. rinkėjų. Tačiau nepatenkinta opozicija teigia, kad buvo užfiksuota nemažai pažeidimų, ir reikalauja perskaičiuoti balsus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą siekti „pagarbaus dialogo“ šalyje po to, kai sekmadienį įvykusiame referendume nedidele persvara buvo pritarta jo galių išplėtimui.

„Vokietijos vyriausybė tikisi, kad Turkijos valdžia po šios sunkios kampanijos sieks pagarbaus dialogo su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis šalyje“, – rašoma bendrame A.Merkel ir užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pareiškime.

Duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsalapius, rodo, kad per referendumą už Turkijos prezidento galių išplėtimą pasisakė 51,41 proc. rinkėjų. Tačiau nepatenkinta opozicija teigia, kad buvo užfiksuota nemažai pažeidimų, ir reikalauja perskaičiuoti balsus.

A.Merkel taip pat pažymėjo, kad Vokietija „gerbia turkų teisę spręsti dėl savo Konstitucijos“, tačiau pridūrė, kad „apylygis rezultatas atspindi didelį Turkijos visuomenės susiskaldymą“.

A.Merkel taip pat pažymėjo, kad Vokietija „gerbia turkų teisę spręsti dėl savo Konstitucijos“, tačiau pridūrė, kad „apylygis rezultatas atspindi didelį Turkijos visuomenės susiskaldymą“.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai savo preliminarias išvadas dėl Turkijos referendumo ketina skelbti vėliau pirmadienį.

Jeigu Turkijoje butų rengiamas referendumas dėl mirties bausmės sugrąžinimo, toks žingsnis prieštarautų europinėms vertybėms, pirmadienį perspėjo Prancūzijos prezidentūra. 

„Referendumo dėl mirties bausmės organizavimas prieštarautų vertybėms ir įsipareigojimams“, kuriuos Turkija prisiėmė tuomet, kai prisijungė prie Europos žmogaus teisių priežiūros organizacijos – Europos Tarybos, pažymėjo Prancūzijos prezidentūra. 

Toks pareiškimas buvo išplatintas reaguojant į sekmadienį Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano išsakytą poziciją, kad šalyje gali būti organizuotas referendumas dėl mirties bausmės sugrąžinimo. 

Tai R.T.Erdoganas pareiškė po to, kai referendume dauguma turkų rinkėjų pritarė prezidento galių išplėtimui. 

Turkija mirties bausmės atsisakė 2004 metais. Šis žingsnis buvo viena iš išankstinių šalies stojimo į Europos Sąjungą sąlygų. 

Po pergalės jo galias išplėtusiame referendume Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketina vėl įstoti į valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP), pirmadienį pranešė vienas partijos atstovas. 

„Balandžio 27-28 dienomis mes pasiūlysime R.T. Erdoganui narystę“, – privačiai televizijai NTV sakė AKP parlamentinės frakcijos seniūnas Mustafa Elitasas. 

Po to, kai 2014 metais buvo išrinktas Turkijos prezidentu, R.T.Erdoganas turėjo nutraukti ryšius su partija laikantis konstitucinio nešališkumo principo. Tačiau numatomi pakeitimai, kuriems sekmadienį pritarė dauguma šalies rinkėjų, atvers kelią Turkijai turėti partinį prezidentą.