Moters tapatybę ir mirties aplinkybes Norvegijos policija aiškinosi labai ilgai, tačiau atsakymų beveik nerasta.
Todėl kriminalinių tyrimų tarnyba „Kripos“ sukūrė aukos DNR profilį ir per Interpolą paviešino prašymą pasidalinti informacija, siekiant atpažinti auką, rasti jos giminaičius ir išnagrinėti bylą.
1970 metų lapkričio 29 dienos ryte slėnyje netoli Bergeno miesto, Norvegijos pietvakarinėje pakrantėje, vaikščiodama miške šeima aptiko negyvos, smarkiai apdegusios moters palaikus.
Situacija tapo dar paslaptingesnė, kai išaiškėjo, kad moters pirštų atspaudų buvo rasta ant dviejų lagaminų, aptiktų Bergeno stotyje.
Tuose lagaminuose buvo įmantrių apdarų, perukų ir akiniai su paprastais stiklais, o ne išrašyti gydytojo.
Nors lagaminuose nerasta jokių įkalčių, galėjusių padėti nustatyti moters tapatybę, buvo aptiktas paslaptingas bloknotas su šifru.
Susiję straipsniai
Aptikus kūną Norvegijos žiniasklaida karštligiškai sekė įvykius ir spėliojo, kad moteris galėjo būti šnipė, su kuria buvo susidorota prie Bergeno.
Liudininkai, kurie buvo susitikę su ja, tvirtino, kad moters anglų kalba buvo prasta, be to, ji dar kalbėjo flamandiškai ir vokiškai. Jie taip pat pabrėžė, kad moteris buvo apsirengusi labai prabangiai. O velionės dantis ištyrę gydytojai teigė, kad ji buvo kilusi ne iš Skandinavijos.
„Ji buvo moteris, kurią jau greičiau pamatytum ant žurnalo viršelio, bet ne tikrovėje“, – teigė pasiuntiniu 1970 m. viename Bergeno viešbučių dirbęs Frankas Ove.
Paaiškėjo, kad paslaptingoji dama naudojosi net aštuoniomis skirtingomis išgalvotomis tapatybėmis registruodamasi viešbučiuose įvairiuose Europos miestuose.
„Ką ji veikė, kodėl ten keliavo? Kodėl norėjo nuslėpti ir savo tapatybę, ir kur keliavo, naudodama šifrą? – svarstė tiesiogiai su pirmuoju tyrimu susijęs policijos advokatas Carlas Halvoras Aasas. – Visa tai didžiulė mįslė, o atsakymų mes nežinome.“