Rusija yra ypač sunerimusi dėl galimo Maskvos patriarchato bažnyčių konfiskavimo.
Įstatymo projekte numatoma, kad religinėms organizacijoms, kurių vadovybė yra įsikūrusi „valstybėje agresorėje“, bus suteiktas specialus statusas.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši surežisavo ir remia rytinėje Ukrainos dalyje trejus metus nerimstantį konfliktą, per kurį žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Vienas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos valdančiosios partijos narys pareiškė, kad įstatymų leidėjams ketvirtadienį nepavyko užtikrinti pakankamos paramos šiam projektui.
„Mūsų frakcija nusprendė, kad šis įstatymas dar neparuoštas svarstyti“, – sakė Oleksijus Gončarenka naujienų agentūrai „Interfax“.
„Dėl šios priežasties įstatymo projektas šiandien nebus svarstomas“, – paaiškino jis.
Pagal naująjį įstatymą, jeigu jis būtų priimtas, Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia per tris mėnesius turėtų atnaujinti savo registraciją atitinkamose institucijose ir jai būtų paskirta priežiūra.
Dokumente sakoma, kad Rusijoje įsikūrusios bažnyčios, kurios „sistemingai pažeidinėja Ukrainos įstatymus“, neteks savo registracijos ir bus uždraustos.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas šią savaitę perspėjo, kad įstatymas „kelia grėsmę milijonų Ukrainos tikinčiųjų konstitucinėms teisėms“.
Susiję straipsniai
Kirilas apkaltino Ukrainą, kad joje nuo 2014 iki 2016 metų neteisėtai konfiskuota daugiau nei 40 Maskvos patriarchatui priklausančių bažnyčių ir perspėjo, kad, priėmus naująjį įstatymą, jos būtų prarastos visam laikui.
Dauguma Ukrainos gyventojų yra krikščionys ortodoksai, priklausantys vadinamajam Kijevo patriarchatui.
Maskvos patriarchatui pavaldūs tikintieji daugiausia gyvena rytinėje Ukrainos dalyje, o vakariniuose ir centriniuose šalies regionuose gyvena graikų ortodoksų ir Romos katalikų.