D.Trumpas veikiausiai bus šiltai sutiktas naftos turtingoje karalystėje, kur įvyks derybos su karaliumi Salmanu, tačiau nuotaikos Jungtinėse Valstijoje yra niūrios. Neseniai paaiškėjo, kad Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrime dėl prezidento kampanijos atstovų galimų ryšių su Rusija figūruoja ir vienas Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.
Buvęs FTB direktorius Jamesas Comey sutiko viešai duoti parodymus apie savo vadovautą tyrimą. Toks jo pareiškimas dar labiau padidino spaudimą Baltiesiems rūmams, kuriuos sukrėtė nauji kaltinimai dėl D.Trumpo veiksmų. Pranešta, kad prezidentas praėjusią savaitę per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pavadino J.Comey „bepročiu“ ir sakė, kad jo atleidimas iš FTB vadovo pareigų sumažino „didžiulę įtampą“.
Prieš išvykdamas JAV prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „tvirtai gins Amerikos interesus“ per savo aštuonių dienų užsienio vizitų maratoną į Artimuosius Rytus ir Europą, kuris taps tikru jo diplomatiniu išbandymu.
D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama dėl palankumo šiitiškam Iranui Persijos įlankos valstybių buvo vertinamas įtariai, bet D.Trumpas Teherano atžvilgiu veikiausiai užims griežtesnę poziciją.
Dėl tokios pozicijos, mažesnio dėmesio žmogaus teisėms ir galimo pranešimo apie naujus susitarimus dėl ginklų tiekimo, tradiciniai Vašingtono sąjungininkai – sunitiškos Persijos įlankos valstybės – turėtų likti patenkinti.
„Jis bus griežčiau nusiteikęs Irano atžvilgiu“, – sakė Philipas Gordonas iš strateginių studijų centro „ Council on Foreign Relations” (CFR) .
„Jis nepamokslaus jiems apie demokratiją ir žmogaus teises“, – pridūrė jis.
Prieš D.Trumpo vizitą Saudo Arabijoje, kur jį lydės žmona Melania ir dukra Ivanka, Vašingtonas ir Rijadas paskelbė pirmą „bendrą teroristą“: į juoduosius sąrašus įtraukė Irano remiamo ginkluoto šiitų judėjimo iš Libano „Hizbollah“ lyderį.
Penktadienį vakare Saudo Arabija pranešė į pietvakarius nuo Rijado numušusi Jemeno sukilėlių paleistą balistinę raketą.
„Musulmonų draudimas“
Tačiau D.Trumpo santykiai bendrai su musulmonišku pasauliu tebėra itin įtempti dėl prieš kelis mėnesius jo įvesto draudimo į JAV atvykti kelių musulmoniškų šalių piliečiams.
Dėl to itin atidžiai bus stebima jo kalba apie islamą, kurią prezidentas kelioms dešimtims musulmonų lyderių pasakys per viršūnių susitikimą Rijade sekmadienį.
„Kalbėsiuosi su musulmonų lyderiais ir paraginsiu juos kovoti su neapykanta ir ekstremizmu, ir rinktis taikią ateitį savo tikėjimui“, – prieš kelionę sakė D.Trumpas.
„Paraginsime savo partnerius iš arabų ir musulmonų (pasaulio) žengti drąsius naujus žingsnius skatinant taiką ir pasipriešinant tiems, pradedant ISIS ir baigiant „al Qaeda“, kurie įtvirtina chaosą ir smurtą, sukėlusį tiek daug kančių visame musulmonų pasaulyje ir už jo ribų“, – sakė D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris.
Nors dauguma JAV prezidentų su savo pirmuoju užsienio vizitu vyksta į kaimynines Kanadą ar Meksiką, 70-metis respublikonas priėmė kitokį sprendimą. Per savo pirmą kelionę jis suplanavo šešias stoteles.
Jis dalyvaus daugybėje asmeninių susitikimų su pasaulio lyderiais, įskaitant popiežių Pranciškų bei naująjį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Ši vizitų virtinė buvusiam nekilnojamojo turto magnatui, kaip žinia, nemėgstančiam ilgų kelionių, veikiausiai bus labai sudėtinga.
Pastaruoju metu kilę įvairūs skandalai smarkiai pakenkė D.Trumpo padėčiai Jungtinėse Valstijose. Jo prezidentavimas jau atvirai lyginamas su susikompromitavusiu ir vėliau atsistatydinusiu prezidentu Richardu Nixonu.
Penktadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad tiriant Rusijos pastangas pakreipti rinkimus D.Trumpo naudai, išaiškėjo ir „vienas svarbus įtariamasis“ iš Baltųjų rūmų. Visgi prezidentas nuolat tvirtina, kad jo rinkimų kampanijos komanda neturi nieko bendra su Kremliumi.
Baltuosius rūmus sukrėtė ir dar vienas skandalas, dėl pranešimų, jog prezidentas aukštiems Rusijos pareigūnams pasakė, kad „bepročio“ J.Comey atleidimas pašalino „didelį spaudimą“ jam.
Kontraktai dėl ginklų tiekimo
D.Trumpo vizitas į Persijos įlankos valstybes veikiausiai atneš JAV kompanijoms nemažai pelningų kontraktų dėl ginklų tiekimo.
„Didžiausias klaustukas, kurį turėtumėte turėti galvoje, yra, ar Saudo Arabija pasirašys 100 mlrd. dolerių vertės kontraktą dėl ginklų, kai yra tokios naftos kainos; kaip jie iš tikrųjų ruošiasi sumokėti?“ – svarstė Bruce'as Riedelis, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikas ir kontrterorizmo ekspertas iš Vašingtone įsikūrusio Brookingso instituto.
Jeruzalėje jis susitiks su savo „draugu“ Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, o Betliejuje kalbėsis su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.
D.Trumpo vizitą Izraelyje jau lydi prieštaringi vertinimai: pradedant nesutarimais dėl jo planuojamo apsilankymo prie Jeruzalės Vakarų (Raudų) sienos, kuri yra švenčiausia žydų maldos vieta, ir baigiant skandalu dėl jo galimai rusų pareigūnams atskleistos slaptos informacijos, kurią surinko Izraelio žvalgyba.
Tuo tarpu JAV vadovo susitikimas su popiežiumi tebėra labai nenuspėjamas, nors pontifikas sakė atvirai išklausysiąs D.Trumpo. Visgi jųdviejų nuomonės įvairiais klausimais – pradedant klimato kaita, baigiant politika pabėgėlių atžvilgiu – smarkiai skiriasi.
Vėliau D.Trumpas vyks į Briuselį, kur susitiks su NATO šalių lyderiais, ir Sicilijos saloje esantį Taorminos miestą, kur vyks Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas.
