Derybos turėtų prasidėti ne anksčiau kaip birželio viduryje, po Jungtinės Karalystės visuotinių rinkimų, bet abi šalys jau nesutaria svarbiais klausimais, įskaitant Jungtinės Karalystės išstojimo kainą.
Buvęs eurokomisaras ir buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras M.Barnier artimiausius dvejus metus derėsis liekančių 27 ES šalių vardu.
„ES 27 ką tik vienbalsiai priėmė sprendimą suteikti įgaliojimus (pradėti) derybas pagal (ES sutarties) 50-ąjį straipsnį. Stiprus ir aiškus mandatas Micheliui Barnier“, – vyriausiojo derybininko pavaduotoja Sabine Weyand paskelbė „Twitter“ žinute.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Michaelis Rothas atvykęs į susitikimą Briuselyje sakė, kad „Brexit“ yra pralaimėjimo visiems situacija.
„Visi turime rengtis labai sunkioms deryboms, – žurnalistams sakė M.Rothas. – Turime dvejus metus laiko, laikrodis tiksi, ir turime pradėti dirbti susitelkę.“
M.Barnier mandatas dėl „Brexit“ remiasi „derybų direktyvomis“, kurioms pritarė 27 ES narių ministrai. Jos grindžiamos gairėmis, kurias ES lyderiai, pademonstruodami retą vienybės gestą, priėmė per vos keturias minutes – galima sakyti, skirdami po minutę kiekvienam Jungtinės Karalystės narystės dešimtmečiui.
ES lyderiai susitarė, jog pirmiausiai turi būti pasiekta „pakankama pažanga“ sprendžiant tris su „Brexit“ susijusius klausimus, kad būtų galima pradėti tartis dėl būsimų prekybos ryšių.
Šie opūs klausimai – būsimos ES piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje ir Bendrijoje liekančių gyventi britų teisės, taip pat – „skyrybų sąskaita“ Londonui ir sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statusas.
Su šiuo požiūriu nesutinka Jungtinė Karalystė, norinti, kad derybos vyktų lygiagrečiai.
Gegužės 3-ąją M.Barnier sakė, kad „Brexit“ derybos tikriausiai prasidės ne anksčiau kaip birželio viduryje, kai Jungtinėje Karalystėje jau bus įvykę rinkimai, o politinis klimatas bus palankesnis susitarimui sudaryti.
Grasinimas išeiti
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May, kovo 29-ąją inicijavusi „Brexit“, pareiškė, kad „ateinantys penkeri metai bus vieni sudėtingiausių per mūsų gyvenimą“, Jungtinei Karalystei mėginant nutraukti dešimtmečius gyvavusius saitus su Europos Sąjunga.
Th.May perėmė šalies vairą iš savo pirmtako Davido Camerono, kai šis atsistatydino po „Brexit“ šalininkų pergalės, nedidele persvara pasiektos per Jungtinės Karalystės referendumą pernai birželį. Tvyrant nepasitenkinimui dėl didelės imigracijos ir esą sumažėjusio šalies suverenumo, britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES.
Tačiau daugiausiai nesutarimų gali kelti išstojimo sąskaitos klausimas.
Susiję straipsniai
„Mums nereikia tiesiog atrodyti taip, tarsi galime išeiti, mums reikia galėti išeiti. Tokiomis sąlygomis, jei tai bus būtina, mes galėsime tai padaryti“, – sakė jis.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas perspėjo Jungtinę Karalystę, kad nors ji 2019 metais išstos iš ES, ji galbūt dar kelerius metus turės mokėti pagal finansinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė būdama ES narė.
„Tai tęsis iki 2020-ųjų ir, žinoma, dar ilgiau“, – sakė J.Asselbornas, turėdamas omenyje septynerių metų biudžetą, su kuriuo Jungtinė Karalystė 2014 metais sutiko drauge su kitomis ES šalimis.
„Brexit“ derybininkas taip pat apžvelgė preliminarų kalendorių iki oficialaus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES po dvejų metų.
Jis tikisi, kad susitarimas dėl pirmosios šio proceso fazės bus pasiektas vėliau šiais metais, kažkuriuo metu nuo spalio iki gruodžio. Antrasis derybų etapas turėtų būti pradėtas nuo ateinančio gruodžio iki 2018-ųjų pavasario, o galutinė „Brexit“ sutartis turėtų būti parengta maždaug 2018-ųjų spalį.
Pagal šį kalendorių būtų siekiama sutarties ratifikavimo procesą užbaigti iki 2019-ųjų kovo, prieš kitus Europos Parlamento rinkimus.