Europoje veidą dengiančių skraisčių dėvėjimas yra vertinamas prieštaringai. Kai kurios šalys saugumo sumetimais yra uždraudusios vilkėti šį apdarą viešose vietose, tačiau teisių gynėjų grupės tvirtina, kad šis draudimas varžo piliečių laisves.
Teismas nutarė, kad šiuo suvaržymu siekiama užtikrinti didesnę visuomenės sanglaudą ir „apsaugoti kitų žmonių teises bei laisves“, todėl yra „būtinas demokratinėje visuomenėje“.
EŽTT nusprendė, kad 2008 metų birželio mėnesį trijų Belgijos savivaldybių priimti potvarkiai „gali būti laikomi atitinkančiais siekiamą tikslą – „sambūvio“ (visuomenėje) sąlygų užtikrinimą“.
Šaliai taip pat turėtų būti suteikta galimybė įvertinti ir nuspręsti „ar teisės demonstruoti savo religiją arba įsitikinimus suvaržymas yra „būtinas“ ir iki kokio lygio“.
Draudimą dėvėti visą veidą dengiančius galvos apdarus Belgija priėmė 2011 metų birželį. Jis draudžia pasirodyti viešose vietose „su iš dalies arba visiškai kaukėtu arba pridengtu veidu“, kai neįmanoma patvirtini žmogaus tapatybės.
Už šio potvarkio pažeidimus gresia baudos ir iki septynerių dienų arešto.
2012 metų gegužę Briuselio Molenbeko rajone riaušes sukėlė dviejų policijos pareigūnų reikalavimas, kad nikabą dėvinti moteris atidengtų savo veidą.
Prancūzija buvo pirmoji valstybė Europoje, 2011 metų balandį uždraudusi nikabus. Nuo to laiko dėl šio draudimo pažeidimo buvo sulaikyta maždaug 1 ,6 tūkst. žmonių.
2014 metais EŽTT teisėtu pripažino ir Prancūzijos įstatymą, atmesdamas jį apskundusių aktyvistų argumentus, kad draudimas pažeidžia religijos laisvę ir žmogaus teises.
Draudimas „užtikrina visuomenės saugumą“
Ieškinį Belgijai pateikė dvi musulmonės – Belgijos pilietybę turinti Samia Belcacemi (Samia Belkasemi) ir marokietė Yamina Oussar (Jamina Usar).
Moterys tvirtino, kad nikabus dėvi laisva valia, todėl veidus dengiančias skraistes draudžiantis įstatymas pažeidžia jų teises ir yra diskriminuojantis.
Teismas antradienį atmetė jų argumentus, pareikšdamas, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti „visuomenės saugumą, vyrų ir moterų lygybę ir tam tikrą bendro sambūvio visuomenėje koncepciją“.
Iš karto po draudimo įsigaliojimo Belgijoje S.Belcacemi jo nepaisė ir toliau viešose vietose būdavo apsisiautusi musulmoniška skraiste, tačiau po kurio laiko dėl visuomenės spaudimo ir baimindamasi administracinės baudos jos atsisakė.
