„Tai, kas įvyko, peržengia sveiko proto ribas“, – teigė diplomatas valstybinei naujienų agentūrai TASS.
„Šio įstatymo autoriai ir šalininkai žengia labai rimtą žingsnį galimybių normalizuoti santykius su Rusija sunaikinimo link“, – pridūrė jis.
Už įstatymo projektą, dėl kurio derėtasi ištisas savaites, balsavo 419 Atstovų Rūmų narių, prieš jį – trys. Jame taip pat numatytos sankcijos Irano bei Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Dabar įstatymo projektas keliauja į Senatą; gavus senatorių pritarimą, teisės akto projektą dar turės pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas.
Jei D.Trumpas įstatymą pasirašys, Rusija, panašu, gali keršyti: S.Riabkovas tvirtino, kad Maskva „dešimtis kartų“ yra įspėjusi Vašingtoną, kad į bet kokias naujas sankcijas jos atžvilgiu „neliks neatsakyta“.
Tačiau kol kas Maskva atrodo nelinkusi ko nors imtis – ji laukia D.Trumpo sprendimo dėl to sankcijų paketo.
„Nepasiduodame emocijoms“, – pareiškė S.Riabkovas.
„Dirbsime ir ieškosime būdų judėti pirmyn; sistemingai ir nuosekliai ieškome būdų rasti kompromisus sprendžiant klausimus, svarbius tiek Rusijai, tiek JAV“, – pridūrė viceministras.
Dėl konflikto Rytų Ukrainoje ir 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Maskvos ir Vašingtono santykiai yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų.
D.Trumpas per savo kampaniją ne kartą žadėjo pamėginti pagerinti dvišalius santykius su Rusija. Tačiau dėl įtarimų, jog Kremlius kišosi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, siekiant sudaryti sąlygas respublikono pergalei, neatrodo, kad amerikiečių pareigūnų požiūris Maskvos atžvilgiu bent kiek sušvelnės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš nuspręsdamas, ar atsakyti, palauks kol naujos Maskvai JAV paskirtos sankcijos įsigalios, trečiadienį pranešė Kremlius, Atstovų Rūmams pritarus sankcijoms.
„Kol kas kalbame tik apie įstatymo projektą, taigi konkrečių vertinimų dar neturime“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad „reikės palaukti kol įsigalios įstatymas“.
Išreiškė susirūpinimą
Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė esanti smarkiai susirūpinusūi dėl JAV Atstovų Rūmų pareikšto pritarimo planams įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijai, galinčias paveikti Europos energetikos ūkį.
Europos Komisijos nariai „išreiškė susirūpinimą visų pirma dėl šio įstatymo projekto galimo poveikio ES energetinei nepriklausomybei“, sakjoma pranešime, paskelbtame po Bendrijos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos pasitarimo Briuselyje šia tema.
Komisija pridūrė esantis „pasiruošusi veikti, kad būtų apsaugoti Europos intreresai“, jeigu JAV įstatymų leidėjai neatsižvelgs į pareikštas pastabas.
Studijuos sankcijų paketą
Vokietija sakė studijuosianti naują JAV sankcijų Rusijai paketą, kuriam pritarė Atstovų Rūmai ir kuris sukėlė susirūpinimą dėl galimo poveikio Europos bendrovėms.
Vokietija ir Austrija pastarosiomis savaitėmis kritikavo planuojamas sankcijas ir sakė, kad jos gali paveikti Europos firmas, dalyvaujančias Rusijos gamtinių dujų tiekime vamzdynais.
Vokietijos atstovė Ulrike Demmer trečiadienį sakė, kad Vokietija iš principo nepritaria „sankcijoms su eksteritorialiu poveikiu“. Ji pridūrė, kad Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms svarbu toliau glaudžiai koordinuoti sankcijas Rusijai ir kad atsižvelgdama į tai Vokietija „detaliai išstudijuos dabar patvirtintą įstatymo projektą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis sakė, kad JAV negali nurodinėti Europos bendrovėms, kaip elgtis versle su trečiosiomis šalimis, bet pridūrė, kad minimas įstatymo projektas yra patobulintas, palyginti su pradiniu pasiūlymu.
