Vašingtono žingsnis imtis baudžiamųjų priemonių prieš pareigas einantį šalies vadovą buvo neįprastas, bet gana simbolinis: buvo įšaldytos N.Maduro sąskaitos, kurias jis gali turėti Jungtinėse Valstijose, o JAV jurisdikcijai priklausantiems asmenims uždrausta turėti su juo reikalų.
„Vakarykščiai neteisėti rinkimai patvirtina, kad N.Maduro yra diktatorius, negerbiantis Venesuelos žmonių valios“, – žurnalistams sakė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas).
Venesuelos vadovas savo ruožtu pasipiktino JAV sprendimu ir tvirtino, kad jis atsiduoda amerikietišku „imperializmu“.
„Nepaklusiu imperiniams įsakymams. Nepaklūstu užsienio vyriausybėms. Esu laisvas prezidentas“, – pareiškė jis.
Kolumbija, Meksika, Peru bei kitos šalys taip pat pareiškė nepripažįstančios sekmadienio balsavimo, per kurį buvo išrinkta nauja Konstitucinė Asamblėja, pakeisianti Venesuelos įstatymų leidžiamosios valdžios organą – opozicijos kontroliuojamą Nacionalinę Asamblėją.
Venesuelos generalinė prokurorė Luisa Ortega, prieš kelis mėnesius tapusi aukščiausią postą užimančia pareigūne, viešai atsiribojusia nuo N.Maduro politikos, irgi sakė nepripažįstanti naujosios institucijos. Anot jos, Konstitucinė asamblėja yra dalis prezidento „diktatoriškų ambicijų“.
Europos Sąjunga savo ruožtu išreiškė „susirūpinimą dėl demokratijos Venesueloje likimo“ ir taip pat nurodė abejojanti, ar gali pripažinti balsavimo rezultatus.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) perspėjo, kad Venesuela „stovi ant tragedijos slenksčio“.
„Nicolas Maduro vyriausybė privalo sustoti, kol dar ne per vėlu“, – teigė jis.
Visgi savo seną sąjungininkę Venesuelą, kurią jau kelis mėnesius krečia masiniai protestai, palaikė Bolivija, Kuba, Nikaragva ir Rusija.
Artimiausia Venesuelos sąjungininkė Kuba pareiškė, kad „vyksta puikiai suorganizuota Vašingtono vadovaujama ir OAS (Amerikos Valstybių Organizacijos) vadovo remiama tarptautinė operacija, kuria siekiama nutildyti Venesuelos žmonių balsą ir priversti juos taikstytis su atakomis ir ekonominėmis sankcijomis“.
Tolesni protestai
Nacionalinė rinkimų taryba paskelbė, kad sekmadienio rinkimuose dalyvavo 40 proc. iš 20 mln. balso teisę turinčių venesueliečių.
Tačiau opozicijos skaičiavimai rodo, kad į rinkimus atėjo tik apie 12 proc. gyventojų, ir tai gerokai panašiau į tiesą, mat prie balsaviečių žmonių eilių nebuvo nusidriekę.
Remiantis bendrovės „Datanalisis“ visuomenės nuomonės apklausų rezultatais, apie 70 proc. venesueliečių priešinosi planams rinkti Konstitucinę asamblėją.
Pirmadienį šalyje vėl vyko protestai; imta būgštauti, kad jie gali pareikalauti daugiau aukų. Per keturis mėnesius per protestus jau žuvo 120 žmonių.
Prieš sekmadienio rinkimus N.Maduro vyriausybė įvedė naują protestų draudimą, pagal kurį tvarkos trikdytojams gresia iki 10 metų kalėjimo. Visgi venesueliečiai to nepaisė ir vis tiek rinkosi protestuoti.
Rinkimų dieną per susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo mažiausiai 10 žmonių. Pareigūnai vaikė protestuotojus ašarinėmis dujomis ir netgi panaudojo kovinius šaudmenis. Tarp žuvusiųjų yra du paaugliai ir vienas karys.
Opozicijos boikotuotame balsavime daugiausiai dalyvavo valstybės tarnautojai, kurie baiminosi prarasti savo darbus. Beveik visi išrinkti Konstitucinės asamblėjos nariai yra N.Maduro valdančiosios Socialistų partijos nariai.
Pirmoji naujojo valdžios organo užduotis bus perrašyti šalies konstituciją. Be to, ji turi didelius įgaliojimus, įskaitant teisę paleisti Nacionalinę Asamblėją bei keisti įstatymus.
Konstitucinė asamblėja darbą turi pradėti ateinantį trečiadienį.
