Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga Kijeve viešintis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę Europai, ir leido suprasti, jog pritaria tam, kad Ukrainai būtų tiekiama „gynybinė“ letalinė ginkluotė.
Ukrainos lyderiams J.Mattisas pakartojo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepripažins Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Po spalvingo Nepriklausomybės dienos proga surengto parado J.Mattisas susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir kitais aukšto rango valdžios pareigūnas.
Jis yra pirmasis šalyje apsilenkęs Pentagono vadovas po Roberto Gateso, kuris buvo atvykęs į Ukrainą 2007 metais.
„Neabejokite, Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainą“, – kalbėjo J.Mattisas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir P.Porošenka.
„Pone prezidente, ir toliau remsime Ukrainą bei liksime įsipareigoję didinti jūsų ginkluotųjų pajėgų pajėgumus“, – teigė jis.
Vašingtonas nepripažįsta „ir mes nepripažinsime“ Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pažymėjo gynybos sekretorius.
„Nors Rusija daug kartų neigė, bet mes žinome, kad ji siekia jėga perbraižyti tarptautines sienas“, – sakė J.Mattisas ir pridūrė, kad tokios Maskvos ambicijos kelia grėsmę suverenioms Europos valstybėms ir didina įtampą.
Paklaustas, ar pritaria ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracijos požiūriui, kad letalinės ginkluotės pardavimas Ukrainai tik provokuotų Maskvą, J.Mattisas atsakė: „Gynybinė ginkluotė nėra provokacinis dalykas, nebent esate agresorius“.
Vis dėlto jis vengė atsakyti į klausimą, kokias rekomendacijas ketina pateikti Baltiesiems rūmams ginklų klausimu.
Nors gynybos sekretorius viešai to nepasakė, tačiau yra žinoma, kad Pentagonas ir Valstybės departamentas siūlo perduoti Ukrainai gynybinės ginkluotės. Tačiau tam turi pritarti prezidentas.
P.Porošenka taip pat išsisuko nuo atsakymo į klausimą, kada tikisi Baltųjų rūmų sprendimo dėl paramos ginklais.
Kalbėdamas J.Mattisas minėjo sutartis ir įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Maskva po 1991 metų, kai žlugo sovietų imperija. Jis taip pat paminėjo ir prieš dvejus metus pasirašytus vadinamuosius Minsko susitarimus, numatančius priemones, turinčias padėti užbaigti 10 tūkst. gyvybių per pastaruosius trejus metus nusinešusį konfliktą Ukrainoje.
„Deja, Rusija nesilaiko (įstatymų) raidės. Dar mažiau ji laikosi šių tarptautinių įsipareigojimų“, – sakė J.Mattisas.
Jau ne vieną savaitę kalbama, kad D.Trumpo administracija ėmėsi iš naujo svarstyti anksčiau ne kartą atmestus planus aprūpinti Ukrainą letaliniais ginklais.
Dėl šių planų D.Trumpas jaučia spaudimą, turint galvoje, kad po kilusio skandalo dėl galimo Kremliaus kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją respublikonui tenka neigti kaltinimus, esą jis užima per švelnią poziciją Maskvos atžvilgiu.
Ankstesnio prezidento B.Obamos administracijos atsargumą griežtai kritikavęs senatorius Johnas McCainas trečiadienį sakė, kad D.Trumpas turėtų keisti Vašingtono požiūrį į pagalbą Ukrainos kariuomenei.
„Jungtinės Valstijos jau seniai turėjo suteikti Ukrainai pagalbą (aprūpindamos) ją gynybine letaline ginkluote, kurios reikia, kad ji apsigintų nuo tolesnės Rusijos agresijos ir ją atgrasintų“, – sakė senatorius.
„Agresijos kaštų didinimas gali padėti pakeisti Vladimiro Putino skaičiavimus, priversti Rusiją laikytis Minsko susitarimų ir, pagaliau, geriau užtikrinti saugumą, kuris yra būtinas taikai“, – pažymėjo jis.
