Tačiau kol kas nėra komentarų iš tų, kam buvo skirti D.Trumpo grasinimai: Šiaurės Korėja po JAV prezidento kalbos tylėjo.
Regione, jau pripratusiame prie Šiaurės Korėjos branduolinio siekio generuojamo amžino grasinimų ir atsakomųjų grasinimų rato, antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje išsakyti D.Trumpo komentarai atkreipė dėmesį.
Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino – liberalo, kuris reiškė pritarimą dialogui su Šiaurės Korėja, bet dėl Pchenjano ginklų bandymų užima karingą poziciją – biuro pareigūnai D.Trumpo žodžius pavadino Vašingtono tvirto pasiryžimo spręsti Šiaurės Korėjos klausimą signalu, bet iš esmės – JAV politikos pakartojimu.
D.Trumpas anksčiau grasino atsakyti „ugnimi ir įniršiu“, jei Pchenjanas toliau kels grėsmę Amerikai.
Pchenjanas į tas ankstesnes pastabas atsakė virtine ginklų bandymų, įskaitant savo šeštą ir kol kas galingiausią branduolinį bandymą ir dvi raketas, kurios praskriejo virš JAV sąjungininkės Japonijos.
Moon Jae-ino atstovas Park Soo-hyunas sakė, jog laikas, kurį savo kalboje D.Trumpas skyrė Šiaurės Korėjai, rodo, kaip rimtai Vašingtonas vertina šį klausimą.
D.Trumpo komentarais buvo „vėl patvirtinta būtinybė taikyti maksimalias sankcijas ir spaudimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketinių provokacijų“, siekiant įtikinti Pchenjaną, kad branduolinis nusiginklavimas – vienintelis kelias į ateitį, sakė Park Soo-hyunas.
Šiaurės Korėjos įprastinės ginkluotės bandymai yra mėginimas sukurti branduolinių raketų arsenalą, kuriuo būtų galima grasinti JAV kariams visoje Azijoje ir JAV teritorijos žemyninėje dalyje. Liepos mėnesį Pchenjanas išbandė savo dvi pirmąsias tarpžemynines balistines raketas ir tvirtina, kad dabar gali pasiekti JAV žemyninę dalį, nors užsienio ekspertai sako, kad Šiaurės Korėjai dar gali reikėti tolesnių bandymų. Su kiekvienu nauju bandymu šalis gerokai pasistūmėjo šio tikslo link.
Keliomis dienomis anksčiau JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas privertė Pietų Korėją sunerimti, pareiškęs, kad JAV turi karinių galimybių prieš Šiaurės Korėją, kurios neapimtų Seulo sunaikinimo. Plačiau jis šio teiginio nekomentavo.
Pietų Korėjos sostinė yra lengvai pasiekiama Šiaurės Korėjos artilerijai, kurios daug yra sutelkta palei sieną, esančią už valandos kelio nuo 25 mln. gyventojų turinčio Seulo.
„Mūsų gynybos ministerija sakė, kad nebuvo komunikuojama su JAV gynybos sekretoriumi dėl jo pastabos. Taip pat atrodo, kad nebuvo komunikavimo su prezidentu Trumpu prieš jo komentarus apie visišką Šiaurės Korėjos sunaikinimą“, – sakė Liaudies partijos parlamentarė ir atstovė Kim Su-min.
Pasak jos, nerimaujama dėl to, ar tinkamai veikia komunikavimo su JAV kanalas. „Vyriausybė turėtų visapusiškai patikrinti savo diplomatinę ir nacionalinio saugumo sistemą, ir padaryti absoliučiai viską, kad mūsų pozicija itin svarbiais klausimais, susijusiais su mūsų šalies egzistencija ir mūsų žmonių gyvybėmis, nebūtų ignoruojama“, – sakė ji.
Diplomatija, kuria siekiama įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų, seniai merdi ir Pchenjanas per pastaruosius kelerius metus padarė milžiniškų šuolių kurdamas raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus ir pasiekti bet kurią pasaulio vietą. D.Trumpas spaudė vienintelį svarbų Šiaurės Korėjos sąjungininką Pekiną labiau stengtis paveikti Pchenjano elgesį, bet rezultatų kol kas nematyti.
Vieną kinų ekspertą, Šiaurės Korėjos specialistą, nustebino D.Trumpo kalbos smarkumas.
„Jo retorika pilna karinės jėgos. Kai vakar vakare pirmą kartą klausiausi jo pastabų, atrodė taip, tarsi JAV kone paskelbė karą Šiaurės Korėjai“, – sakė Cheng Xiaohe iš Kinijos liaudies universiteto.
Pasak jo, D.Trumpo kalba signalizuoja, kad „jei Šiaurės Korėja įvykdys dar vieną raketų bandymą, JAV, labai tikėtina, ją perims“.
Tuo tarpu pareigūnai Tokijuje sveikino D.Trumpo sprendimą savo kalboje paminėti Šiaurės Korėjos 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose vykdytus Japonijos piliečių pagrobimus.
„Galvoju, tai reiškia, kad (JAV ir kitos šalys) suprato. Mes pelnėme prezidento Trumpo supratimą“, – sakė ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus pavaduotojas Yasutoshi Nishimura, kurį citavo naujienų agentūra „Kyodo“.
Tarp kaltinimų, kuriuos Šiaurės Korėjai pareiškė D.Trumpas, yra tokia frazė: „Mes žinome, kad ji pagrobė mielą 13 metų japonų mergaitę iš paplūdimio jos pačios šalyje, kad pavergtų ją kaip kalbos mokytoją Šiaurės Korėjos šnipams.“
Ta mergaitė, Megumi Yokota, yra tarp mažiausiai 17 žmonių, kuriuos, Japonijos teigimu, pagrobė Šiaurės Korėja.
Šis klausimas komplikavo Japonijos santykius su Šiaurės Korėja. Tokijas siekia pagrobtųjų sugrąžinimo ir tuo pačiu prisideda prie JAV griežtos pozicijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų bandymų.
Šiaurės Korėjos ekspertas Andrejus Lankovas iš Pietų Korėjos universiteto „Kookmin“ D.Trumpo grasinimus lygino su dešimtmečius Šiaurės Korėjos naudotu blefavimu.
„Truputį juokinga matyti, kad JAV prezidentas elgiasi lygiai taip pat, vartoja lygiai tokius pačius žodžius, kokius jo kolegos Šiaurės Korėjoje vartoja ištisus dešimtmečius“, – sakė A.Lankovas.
Pasak jo, retorika, po kurios nebūna veiksmų, galiausiai pakirs JAV tarptautinį įvaizdį. „Dėl to Amerikos grasinimai darosi daug mažiau veiksmingi“, – sakė ekspertas.
