Prieš devyniolika metų Krokuvą sukrėtė siaubingas nusikaltimas: kažkas nužudė 23 metų studentę Katarzyną Zowadą, o jos kūno dalis išmetė į upę.
Praėjusią savaitę policija areštavo 52 metų Robertą J. ir apkaltino nužudžius studentę K.Zowadą.
Vyriškis niekur nedirbo, nebuvo baigęs jokių mokslų, tačiau buvo inteligentiškas, save laikė poetu, nors jo eilėraščiai niekur nebuvo spausdinami.
Robertas J. jaunystėje dirbo prozektoriume. Jis ne tik matė, kaip skrodžiami lavonai, bet ir pats slapta tai išbandė.
Mergina jautėsi vieniša
Įkalčiai buvo rasti, kai Vyslos upėje į gamtosaugininkų valties variklį įsipainiojo merginos kūno dalis. Vėliau rastos dar kelios, taip pat – odos gabalų.
Siekiant ištirti, kam priklausė aptiktos kūno dalys ir oda, buvo nuspręsta atlikti vieną pirmųjų vietos kriminalistikos istorijoje DNR tyrimų.
Jie paliudijo, kad rastos kūno dalys priklausė prieš keturis mėnesius be žinios pradingusiai 23 metų K.Zowadai.
Mergina sirgo depresija, nebuvo susitaikiusi su prieš dvejus metus įvykusia tėvo mirtimi.
Prislėgta mergina tris kartus keitė studijų kryptį: mokėsi psichologijos, istorijos, o galų gale – religijotyros.
Spėjama, kad su žudiku geros širdies ir patikli K.Zowada susipažino universitete, kur jis tuo metu buvo laikinai įsidarbinęs.
Vienišą merginą sudomino labai apsiskaitęs 10 metų vyresnis Robertas J.
Dėl jo Katarzyna šviesiai persidažė plaukus, nusprendusi sulieknėti ėmė laikytis dietos.
Apie mylimąjį nesigyrė
Studentė niekam nieko nepasakojo apie naująjį vaikiną, tačiau paskutinius tris gyvenimo mėnesius nebelankė paskaitų, vis kažkur pradingdavo.
Psichologe dirbusi motina apie dukros susižavėjimą taip pat nežinojo. Kai vieną dieną dukra neatėjo pasitikti jos po darbo, motina iškart kreipėsi į policiją, mat Katarzyna niekada nevėluodavo.
Policija iš pradžių merginos ieškojo bažnyčiose, vienuolynuose ir religinėse sektose, nes manė, kad religinga, vieniša studentė panoro pasislėpti nuo visuomenės.
Upėje radus merginos kūno dalių policininkams teko sudaryti įtariamųjų sąrašą, tačiau tai padaryti buvo sunku. Mat studentė draugų neturėjo, tik daugybę pažįstamų, kuriuos sutiko sunkiojo metalo muzikos koncertuose.
Suėmė ne tuos asmenis
Specialiai suburta kriminalistų grupė po kiek laiko pranešė, kad merginą greičiausiai nužudė iš Rusijos į Krokuvą studijuoti atvykęs protinę negalią turintis Vladimiras V.
Minėtas vaikinas į psichiatrijos ligoninę pateko, kai nužudė tėvą ir išniekino jo palaikus. Vis dėlto vėlesni tyrimai paliudijo, kad Vladimiras V. neturėjo nieko bendra su studentės nužudymu.
Vėliau policininkai ėmė įtarinėti, kad merginą galėjo nužudyti kitas maniakas.
Po metų pastarąjį pavyko pagauti, bet paaiškėjo, kad K.Zowados dingimo metu jis sėdėjo kalėjime už kitą nusikaltimą.
Krokuvos kriminalistai prisipažino patekę į aklavietę ir nepajėgiantys ištirti nusikaltimo.
Tyrimas po dvejų metų buvo nutrauktas.
Žudiko paieškos atnaujintos tik prieš penkerius metus, kai Lenkijoje buvo įkurtas specialusis policijos padalinys „Archivum X“.
Minėto padalinio kriminalistai privalėjo iš naujo tirti anksčiau neatskleistas bylas.
Įsitraukės užsienio teisėsauga
Tyrėjai iš naujo apieškojo upės dugną, pasikvietė į pagalbą JAV bei Italijos kriminalistus, taip pat Vroclavo universiteto šiuolaikinių technologijų mokslininkus.
Pastarieji pagal rastas merginos kūno dalis sukūrė virtualų trijų dimensijų jos kūno vaizdą.
Iš projekcijos matyti, kad merginai buvo suduoti smūgiai, kokius sugeba smogti tiktai Rytų kovos menų treniruotes lankantys asmenys.
Be to, nustatyta, kad merginos kūno dalys į upę buvo išmestos ne iš karto po nužudymo.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos kriminalistai sudarė psichologinį nusikaltėlio portretą, kuris vėliau pasirodė gana tiksliai atitikęs nusikaltėlio bruožus.
Anot JAV tyrėjų, žudikas – biseksualus asmuo, tylus keistuolis.
Demaskuoti padėjo gudrybė
Nusikaltimą atskleisti padėjo policininkų gudrybė – jie išplatino žiniasklaidoje informaciją, kad paprašė ekstrasensų pagalbos.
Triukas pasiteisino – religingas žudikas ėmė kasdien lankytis prie aukos kapo ir bažnyčioje, kur meldė merginos dvasią jo neišduoti.
Galiausiai nusikaltėlį demaskavo policijai atsiųstas anoniminis laiškas, kurį, kaip spėjama, parašė vienuolis, išklausęs žiaurią žudiko išpažintį.
Spėjama, kad nusikaltėlio psichiką galėjo paveikti tėvų taikytos žiaurios fizinės bausmės ir jų skyrybos.
Paaiškėjo, kad Robertas J. jau vaikystėje pasižymėjo dideliu žiaurumu – kankino ir žudė naminius gyvūnus.
Su valdinga motina gyvenęs, bendraamžių patyčias ir smurtą patirdavęs jaunuolis vėliau ėmė lankyti karatė treniruotes, pats nevengė naudoti jėgos.
Kaimynai Robertą J. laikė keistuoliu, retkarčiais mėgstančiu apsirengti moteriškais drabužiais, turinčiu homoseksualių partnerių ir sekiojančiu paskui blondines.
