Už tai balsavo 87 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, nesusilaikė.
„Dalyvavimas tarptautinės operacijose yra labai svarbi NATO šalies misija. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose, priminsiu, prieš kelerius metus ryžtingai ėmusis vadovauti vienai iš provincijų atkūrimo grupei, pelnė labai gerą vardą tarp NATO šalių ir prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuvoje mes pasiruošę valstybę ginti ne tik patys nacionaliniais pajėgumais, bet ir turime Aljanso valstybių karius“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.
Kita buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino, kad būtina Lietuvos žmonėms paaiškinti, kodėl mūsų kariai turi dalyvauti misijose tolimose šalyse.
Pagal Seimo nutarimą, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėse operacijose „Įgimtas ryžtas“ ir „Spartiečio skydas“ galėtų dalyvauti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Dabar operacijoje „Įgimtas ryžtas“ gali būti siunčiama iki 30 karių. Šiuo metu išsiųsti šeši instruktoriai ir jie ten gali vykti tik Irako ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.
Be kita ko, projekte nebėra nurodyta, į kokią šalį lietuviai galėtų vykti kovoti su džihadistais – nebeapsiribojama Iraku. JAV vadovaujama koalicija su džihadistais kovoja ne tik Irake, bet ir Sirijoje.
Į kitas operacijas galimų siųsti karių skaičius nesikeistų.
Duotas Seimo mandatas galios dvejus metus. Dabartinis mandatas dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną.
Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių.
