Po sužlugdyto karinio perversmo 2016 metų liepą įvesta nepaprastoji padėtis Turkijoje pratęsiama jau penktąjį kartą. Ji leidžia vyriausybei valdyti dekretais.
Nepaprastosios padėties pratęsimui trijų mėnesių laikotarpiui pritarė šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) ir ultranacionalistinė Nacionalistų judėjimo partija (MHP). Pirmadienį nacionalinei saugumo tarybai rekomendavus pratęsti nepaprastąją padėtį, tam pritarė ir ministrų kabinetas.
Tuo tarpu pagrindinė opozicinė centro kairiųjų Liaudies respublikonų partija (CHP) ir prokurdiška Liaudies demokratijos partija (HDP) nepritaria nepaprastajai padėčiai.
Po bandymo Turkijoje įvykdyti karinį perversmą šalyje imtasi griežtų priemonių. Nuo to laiko iš darbo viešajame sektoriuje ir kariuomenėje atleista daugiau kaip 150 tūkst. žmonių, o dėl įtariamų ryšių su JAV gyvenančiu islamo pamokslininku Fethullah Gulenu, kurį Ankara kaltina perversmo organizavimu, įkalinta 50 tūkst. žmonių. Pats F. Giulenas neigia kaltinimus.