Policija vėliau patikslino, kad protestuotojų – apie pusė milijono. Mieste vėl plevėsavo Katalonijos vėliavos, žmonės ir vėl skandavo laisvės šūkius. Manifestacijoje dalyvavo jaunimas, senyvo amžiaus žmonės ir ištisos šeimos su mažamečiais vaikais.
„Spausk pedalą iki galo link Katalonijos respubikos“, „Gatvės visuomet bus mūsų“, „Kalėjime nebus vietos visiems“ – tokie plakatai, bylojantys apie katalonų ryžtą siekti nepriklausomybės bet kokia kaina, mirgėjo tūkstantinio protesto metu.
Kiekvieną kartą virš protestuotojų galvų praskridus Ispanijos policijos stragtasparniui, protestuotojai jį palydėdavo švilpimais ir skanduotėmis „lauk okupacijos pajėgas“.
Be to, dabar vietoj alaus skardinių pakistaniečiai protesto vietose pardavinėja Katalonijos vėliavas.
Kaip jau tapo įprasta pastarosiomis savaitėmis, protestuoti susirinko ne tik Barselonos, bet ir kitų Katalonijos miestų ir gyvenviečių žmonės. Atrodo, kad Katalonijos nepriklausomybės šalininkai yra bet kurią akimirką pasiruošę viską mesti ir važiuoti į sostinę ginti savo šalį ir jos institucijas. Iš visų Katalonijos kampelių šiandien suvažiavo daugiau kaip 180 autobusų.
Šis protestas Barselonoje iš pradžių buvo skirtas reikalauti pirmadienį įkalintų pilietinės visuomenės vadovų, kaltinamų dėl sukilimo organizavimo, išlaisvinimo. Juos Katalonijos nepriklausomybės šalininkai laiko politiniais kaliniais. Gatvėse mirgėjo plakatai su suimtųjų nepriklausomybę remiančių organizacijų vadų Jordi Sanchezo ir Jordi Cuixarto nuotraukomis bei reikalavimais tučtuojau juos išlaisvinti.
Tačiau vidurdienį Madridui paskelbus apie ketinimus įvesti tiesioginį valdymą, nušalinant Katalonijos vyriausybę ir apribojant parlamento veiklą, manifestacija, pasak jos dalyvių, virto tiesiog „demokratijos ir laisvės gynimu“.
„Mes eisime į gatves visuomet, kai to prireiks. Atėjo teisybės valanda, kol mūsų dar neužsmaugė Madridas, privalome paskelbti nepriklausomybę ir ją ginti“ – lrytas.lt sakė iš centrinės Katalonijos į Barseloną atvykęs 36-erių Erikas Zafra.
Manifestacijos metu žmonės reiškė solidarumą ir valstybinės žiniasklaidos kanalams, kuriuos Ispanijos vyriausybė žada kontroliuoti įvedus tiesioginį valdymą. „TV 3“ visuomet bus mūsų“ – skandavo protesto dalyviai, praeidami pro šio televizijos kanalo tribūnas.
Katalonijos vadovai vakar tvirtino, kad, Madridui sukonkretinus, kokiu būdu bus įvestas tiesioginis valdymas, jie paskelbs nepriklausomybę. Katalonijos parlamento pirmininkė Carme Forcadell šeštadienį teigė, kad ji „pažada ginti parlamentą ir jo funkcijas bei 135 demokratiškai piliečių išrinktus ir nepriklausomybę remiančius parlamento deputatus.“
Kataloniją valdančiajai partijai artimi šaltiniai teigė, kad laiko Mariano Rajoy ketinimus „grėsme demokratijai“ ir „konstitucija pridengtu perversmu prieš Katalonijos vyriausybę“.
Pasak M.Rajoy, Ispanijos vyriausybė ruošiasi įvesti tiesioginį valdymą todėl, kad atėjo laikas ginti Ispanijos vienybę bei grąžinti katalonams saugumą ir laisvę.
Politikos ekspertai Katalonijoje tvirtina, kad valdančioji liaudies partija labai savanaudiškai interpretuoja konstituciją ir net „ją pasisavina“.
Ekspertai stebisi tokia griežta Madrido pozicija. Pasak jų, atrodo, tarytum būtų norima tiesioginio konflikto, neramumų ir susidūrimų gatvėse. Tuomet, pasak jų, Madridas pateisintų visišką regiono valdymo centralizaciją.
Tačiau aktyviai protestuojančius ir teisybės reikalaujančius nepriklausomybės šalininkus užtildyti Madridui lengva nebus. Žmonės vos ne kasdien masiškai protestuoja gatvėse. Katalonijoje jau vykdomos ir kibernetinės atakos, kurios šiąnakt buvo užblokavusios Ispanijos Konstitucinio teismo puslapį. Tokių akcijų už Katalonijos nepriklausomybę kovojantys aktyvistai žada ir daugiau.
Nuomonių Katalonijoje yra visokių. Kadangi šalyje niekad nebuvo leista surengti referendumo, tikslių skaičių niekas nežino. Žinoma, kad nepriklausomybę Katalonijoje remia daugiau nei 2 iš 7 milijonų Katalonijos gyventojų, kurie balsavo už atsiskyrimą Ispanijos vyriausybės uždraustame referendume. Tačiau ekspertai tvirtina, kad griežta Madrido pozicija skatina vis gausesnių Katalonijos gyventojų pasipiktinimą.
Kitos dvi Katalonijoje vyraunčios nuomonės – tai Ispanijos vienybės šalininkai bei tie, kurie nėra nė vienos vėliavos patriotai, norintys konfliktą išspręsti derybomis tarp Madrido ir Barselonos.
Tuo metu Ispanijos gyventojų dauguma remia vyriausybės sprendimą imtis griežtų priemonių ir tvirtina, kad „Ispanija yra nedaloma“ ir „visi jos gyventojai yra ispanai“.
Šeštadienio vakarą Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemontas kreipėsi į pasaulį katalonų, anglų ir ispanų kalbomis.
C.Puigdemontas įvertino Madrido sprendimą įvesti tiesioginį valdymą kaip „baisiausią Katalonijos institucijų puolimą po Franko diktatūros laikų“. Vadovas piliečiams pažadėjo sušaukti parlamento sesiją, kurioje Madridui bus duotas atsakas į, pasak Katalonijos vadovo Carleso Puigdemonto, „centrinės vyriausybės siekį likviduoti katalonų teises“. Manoma, kad šiame parlamento posėdyje bus paskelbta krašto nepriklausomybė.
Karščiausi protestuotojai patraukė link Vyriausybės rūmų ir reikalavo prezidento nežengti nė žingsnio atgal. Jie džiaugsmingai priimė prezidento pažadą duoti Madridui atsaką.
