Teismas tuomet svarstys ar priimti kaltinimus C. Puigdemont'ui. Pagal Ispanijos įstatymus už „sukilimo organizavimą“ gali būti baudžiama iki 30 metų laisvės atėmimu.
„Prokurorai kitą savaitę Carlesui Puigdemont'ui pateiks kaltinimus sukilimo organizavimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė prokuroro atstovas. Jis pridūrė, kad panašūs kaltinimai gali būti pateikti kitiems Katalonijos autonominės vyriausybės ir parlamento nariams.
Penktadienį Katalonijos regioninis parlamentas Barselonoje priėmė rezoliuciją, kuria skelbiama „Katalonijos Respublika, nepriklausoma ir suvereni valstybė“.
Siūlymui pritarė 70 parlamento narių, 10 balsavo prieš, du susilaikė. Katalonijos opozicijos parlamentarai prieš balsavimą išėjo iš 135 vietų parlamento salės, protestuodami prieš nepriklausomybės deklaraciją, nepripažįstamą nei Madrido, nei tarptautinės bendruomenės.
Atsakydama į nepriklausomybės paskelbimą Ispanijos centrinė vyriausybė ruošiasi perimti tiesioginį pusiau autonominio regiono valdymą.
54 metų buvęs žurnalistas C. Puigdemontas gynė balsavimą parlamente balsavimą ir sakė, kad regiono valdžiai „prie balsadėžės buvo suteiktas mandatas“ paskelbti nepriklausomybę.
Separatistų partijos Katalonijos parlamente pirmą kartą 2015 metų rugsėjį surinko nežymią persvarą. Nors jos gavo kiek mažiau nei pusę rinkėjų balsų – 47, 6 proc. – laimėjęs aljansas rinkėjų pasirinkimą suprato kaip netiesioginį palaikymą nepriklausomybės siekiui.
Katalonijos vyriausybė po rinkimų ėmėsi ruoštis nepriklausomybės referendumui. Jis galiausiai buvo surengtas šių metų spalio 1-ąją, nors Ispanijos teismai ir centrinė vyriausybė paskelbė išvadą, kad toks plebiscitas prieštarauja konstitucijai.
Separatistų vadovybė sako, kad referendume dalyvavę rinkėjai milžiniška persvara išreiškė palaikymą atsiskyrimui nuo Ispanijos. Vis dėlto balsavo tik 43 proc. tokią teisę turinčių katalonų, nes dauguma norėjusiųjų likti Ispanijos sudėtyje į referendumą paprasčiausiai neatvyko.
