Hararės baruose ir kavinėse pasiklausyti 93 metų prezidento kreipimosi per televiziją susirinkę žmonės tikėjosi, kad jis praneš apie savo atsistatydinimą. Tačiau neišgirdę tokios žinutės, jie buvo priblokšti ir nusivylę. Kai kurie netgi ėmė verkti.
„Po kelių savaičių įvyks (valdančiosios ZANU-PF) partijos suvažiavimas, ir aš vadovausiu jo procedūroms“, – pareiškė R. Mugabe.
Po jo kalbos Zimbabvėje tvyro nežinomybė; manoma, kad prezidentas savo poste liks bent iki gruodžio vidurio.
Kariuomenei perėmus šalies valdymą, gyventojai tikėjosi, kad R. Mugabe neturi kito pasirinkimo kaip tik atsistatydinti. To reikalavo daugybė protestuotojų, išėjusių į gatves, ir net buvusi jam ištikima valdančioji partija liepė valstybės vadovui trauktis.
Vis dėlto R. Mugabe, televizijoje pasirodžiusio su uniformuotais generolais, atsakingais už karinį perversmą, kalba leido suprasti, kad pastarieji įvykiai jo nė kiek nepaveikė.
Kalboje, kurią jis lėtai perskaitė kartais užsikirsdamas, Zimbabvės prezidentas tvirtino, kad šalies problemoms spręsti reikia solidarumo. Šią retoriką R. Mugabe buvo pratęs naudoti ištisus dešimtmečius.
Jis nė neužsiminė apie raginimus atsistatydinti ir nesuteikė daug reikšmės praėjusios savaitės dramatiškam kariniam perversmui.
„Operacija, apie kurią užsiminiau, nesukėlė grėsmės mūsų puikiai palaikomai konstitucinei tvarkai ir nesukėlė abejonių mano, kaip valstybės vadovo ar vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įgaliojimais“, – pareiškė R. Mugabe.
Jis taip pat paragino piliečius laikytis santarvės ir draugiškumo.
