Penktadienį Katalikų Bažnyčios vadovas Bangladešo sostinėje Dakoje susitiko su grupe rohinjų pabėgėlių iš Minamaro. Pontifikas pavartojo terminą „rohinjai“, kuris daugeliui Mianmare yra nepriimtinas. Šioje šalyje šie žmonės vadinami „bengalais“ ir laikomi nelegaliais imigrantais, o ne atskira etnine grupe.
Plūdo Šventąjį Tėvą
Savo apsilankymo Mianmare, kur dominuoja budistai, metu popiežius viešai neminėjo krizės Rachinų valstijoje, iš kurios nuo rugpjūčio pabėgo daugiau nei 620 tūkst. rohinjų. Tokį sprendimą Mianmare gyvenanti nedidelė katalikų mažuma sveikino, nes priešingu atveju baimintasi įtampos padidėjimo tarpo budistų ir krikščionių.
Tačiau skrydžio atgal į Vatikaną metu popiežius Pranciškus sakė apsiverkęs, kai iš pačių rohinjų pabėgėlių lūpų Bangladeše klausėsi, ką jiems teko patirti. Jis sakė, kad šis susitikimas buvo viena iš jo kelionės į Mianmarą ir Bangladešą sąlygų.
Toks pareiškimas sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose Mianmare. „Jis tarsi driežas, kurio spalva keičiasi priklausomai nuo oro“, – feisbuke parašė viena internautė.
„Jis turėtų būti pardavėjas ar brokeris, nes vartoja skirtingus žodžius, nors yra religinis lyderis“, – parašė kitas feisbuko vartotojas.
„Popiežius yra šventas žmogus, ... tačiau jis vieną pasakė čia, Mianmare, o kitą – kitoje šalyje, – parašė dar vienas internautas. – Jis turėtų sakyti tuos pačius dalykus, jeigu myli tiesą.“
Tuo tarpu kai kurie žmonės nebuvo taip griežtai nusiteikę pontifiko atžvilgiu. Neoficialios nacionalistinės 135 patriotų partijos pirmininkas Maungas Thway Chunas pasveikino popiežiaus sprendimą Mianmare neminėti rohinjų.
„Tai reiškia, kad jis gerbia Mianmaro žmones, – sakė jis. – Ir jis nenaudojo to žodžio daug kartų Bangladeše... Manau, kad jis jį pavartojo tik kartą, tiesiog norėdamas pamaloninti žmogaus teisių organizacijas.“
Rohinjai yra politiškai jautrus klausimas Mianmare, kur daugiausia gyventojų išpažįsta budizmą. Daugelis šioje šalyje rohinjų nelaiko atskira etnine grupe ir juos vadina įsibrovėliais iš Bangladešo.
„Jeigu aš būčiau ištaręs tą žodį oficialios kalbos metu, būčiau užtrenkęs duris“, – sakė popiežius, paaiškinęs, kad „jie jau žinojo, ką aš manau“.
„Man svarbiausia yra tai, kad žinia pasiektų adresatą“, – sakė jis.
Pranciškus sakė esąs „labai patenkintas“ susitikimais Mianmare ir užsiminė, kad per privačius pokalbius galėjęs laisviau kalbėti su šios šalies lyderiais nei per savo viešus pasirodymus.
Daugiau nei 620 tūkst. rohinjų persikėlė į Bangladešą po išpuolių prieš policijos postus rugpjūčio pabaigoje, kai Mianmaro kariuomenė ėmėsi drastiškų priemonių prieš rohinjus. Nukentėjusieji teigia, kad Mianmaro kariai prievartauja, žuvo ir degina kaimus.
Praėjusį mėnesį Mianmaras ir Bangladešas pasirašė susitarimą dėl rojinhų sugrąžinimo į Mianmarą, tačiau žmogaus teisių grupėms nerimą kelia planai juos apgyvendinti stovyklose toli nuo jų namų, kurių dauguma jau yra sunaikinti.
Popiežius per susitikimą verkė
Popiežius Pranciškus šeštadienį sakė apsiverkęs, kai iš pačių rohinjų pabėgėlių lūpų Bangladeše klausėsi, ką jiems teko patirti. Jis sakė, kad šis susitikimas buvo viena iš jo kelionės į Mianmarą ir Bangladešą sąlygų.
Susitikimas su rohinjais buvo itin simboliškas solidarumo su šia musulmonų mažuma gestas. Rohinjai bėga iš Mianmaro dėl čia patiriamo smurto. Pontifikas skrisdamas atgal į Romą žurnalistams sakė, kad susitikę su juo rohinjai taip pat verkė.
„Žinojau, kad susitiksiu su rohinjais, tačiau nežinojau, kur ir kaip. Man tai buvo viena iš kelionės sąlygų“, – sakė popiežius.
Paprastai labai atvirai kalbantis pontifikas per keturias vizito Mianmare dienas turėjo „balansuoti ant diplomatinio lyno“: viešai niekur tiesiogiai neminėti rohinjų, tačiau šalies budistus lyderius skatinti kovoti su „išankstiniu nusiteikimu ir neapykanta“.
Tačiau Bangladeše jis atvirai kalbėjo šiuo klausimu ir susitiko su grupe rohinjų pabėgėlių iš Pietų Bangladeše esančių stovyklų. Šis emocionalus susitikimas įvyko Dakoje.
„Tai, ką Bangladešas dėl jų padarė, yra labai daug. Puikus svetingumo pavyzdys, – sakė Pranciškus. – Aš verkiau, mėginau tai daryti taip, kad niekas nematytų. Jie verkė taip pat. Sau pasakiau: „Negaliu išvykti jiems nepasakęs nė žodžio“.
Popiežius rohinjams pasakė: „Visų tų jūsų persekiotojų ir žalotojų vardu pasaulinio abejingumo akivaizdoje aš prašau jūsų atleidimo“.
Pontifikas pirmą kartą rohinjus paminėjo lankydamasis Bangladeše, nes Jangono arkivyskupas jam patarė, kad tokiu paminėjimu Mianmare sukeltų įtampą ir grėsmę krikščionims.
Rohinjai yra politiškai jautrus klausimas Mianmare, kur daugiausia gyventojų išpažįsta budizmą. Daugelis šioje šalyje rohinjų nelaiko atskira etnine grupe ir juos vadina įsibrovėliais iš Bangladešo.
„Jeigu aš būčiau ištaręs tą žodį oficialios kalbos metu, būčiau užtrenkęs duris“, – sakė popiežius, paaiškinęs, kad „jie jau žinojo, ką aš manau“.
„Man svarbiausia yra tai, kad žinia pasiektų adresatą“, – sakė jis.
Pranciškus sakė esąs „labai patenkintas“ susitikimais Mianmare ir užsiminė, kad per privačius pokalbius galėjęs laisviau kalbėti su šios šalies lyderiais nei per savo viešus pasirodymus.
Daugiau nei 620 tūkst. rohinjų persikėlė į Bangladešą po išpuolių prieš policijos postus rugpjūčio pabaigoje, kai Mianmaro kariuomenė ėmėsi drastiškų priemonių prieš rohinjus. Nukentėjusieji teigia, kad Mianmaro kariai prievartauja, žuvo ir degina kaimus.
Praėjusį mėnesį Mianmaras ir Bangladešas pasirašė susitarimą dėl rojinhų sugrąžinimo į Mianmarą, tačiau žmogaus teisių grupėms nerimą kelia planai juos apgyvendinti stovyklose toli nuo jų namų, kurių dauguma jau yra sunaikinti.
