Tribunolas išklausė daugiau nei 4 650 liudytojų, jo teisėjai posėdžiavo daugiau nei 10 800 dienų ir perskaitė maždaug 2,8 mln. puslapių protokolų.
O dabar po 24 metų darbo, per kuriuos buvo pareikšti kaltinimai 161 asmeniui ir išnagrinėtos jų bylos, TBTBJ užsidaro.
„Tribunolas padarė daugiau nei šie skaičiai – jis atkreipė dėmesį į aukas“, – pareiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas per iškilmingą uždarymo ceremoniją įspūdingoje Riterių salėje Hagos centre.
„Po TBTBJ teisingumas daugiau nebekelia klausimų. Dabar kyla klausimas kada ir kaip“, – pareiškė paskutinis teismo kancleris Johnas Hockingas.
„TBTBJ užkėlė kartelę, o mes ją iškelkime dar aukščiau“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į tebesitęsiančius žiaurumus, kaip susidorojimas su rohinjais Mianmare.
1993 metais, pačiame etninių kovų įkarštyje JT įsteigtas teismas buvo pirmasis tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas, atsiradęs po Niurnbergo teismų, vykusių po Antrojo pasaulinio karo.
Jis kruopščiai surinko įrodymus, kurie leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Serbijos prezidentą Slobodaną Miloševičių. Tačiau 2006 metais teisiamasis mirė savo kameroje Hagoje, teismui nespėjus paskelbti savo nuosprendžio.
Per daugybę metų šis teismas padėjo užrašyti konfliktų istoriją, nustatė faktus to, kas vyko tuometinėje Jugoslavijoje, byrant šiai valstybei.
Prieš teismą stojo garsiausi 1991-1995 metų Balkanų konfliktų vadai, anksčiau sėję siaubą šiame regione: Radovanas Karadžičius, Bosnijos skerdiku pramintas Ratko Mladičius ir Zdravko Tolimiras. Už jų įvykdytus karo nusikaltimus, tarp kurių yra ir 1995 metų genocidas Srebrenicoje, teismas skyrė ilgametes įkalinimo bausmes.
Devyniasdešimt žmonių, tarp jų aukšto rango politikų ir kariuomenės vadų, kūrusių nežmoniškas schemas, kaip padalinti byrančią šalį pagal jos etnines grupes, buvo nuteisti kalėti, kai kurie – iki gyvos galvos.
Tačiau TBTBJ užsidarymą lydi slogios nuotaikos.
Lapkričio 29 dieną sulaukęs paskutinio teismo nuosprendžio nusižudė už karo nusikaltimus nuteistas buvęs Bosnijos kroatų pajėgų vadas 72 metų Slobodanas Praljakas. Kalio cianido jis išgėrė išgirdęs teismo sprendimą – palikti galioti jam skirtą 20 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šis įvykis iliustruoja, kaip teismo darbą sunkino užsitęsusi įtampa regione, kuriame iki šiol daug kas abejoja šio teismo jurisdikcija.
