Europos Sąjunga trečiadienį inicijavo precedento neturintį svarstymą dėl potencialių sankcijų Lenkijai, vykdančiai teismų reformas, anot Briuselio, keliančias pavojų teisinės valstybės principams.
Vienas iš naujų įstatymų, priimtų konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir patvirtintų prezidento Andrzejaus Dudos suteikia valstybės vadovui galią nuspręsti, ar teisėjas gali likti Aukščiausiajame Teisme, kai jam sukanka 65 metai.
„Vyksta perversmas prieš vienos svarbiausių valstybės institucijų struktūrą – naudojant ne ginkluotą jėgą arba sukarintas pajėgas, o priimant konstitucijai prieštaraujančius sprendimus ... apibrėžiamus tiesiog kaip „įstatymiškas beteisiškumas“, – sakoma penktadienį naujienų agentūros PAP paskelbtame Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Malgorzatos Gersdorf (Malgožatos Gersdorf) atvirame laiške.
Naujuoju įstatymu skelbiama, kad Aukščiausiajame Teisme gali dirbti ne vyresni kaip 65 metų teisėjai; iki šiol amžiaus kartelė buvo 70 metų. Šio teisės akto šalininkai sako, kad tokiu būdu siekiama pašalinti teisėjus, dirbusius komunistinės Lenkijos teismuose iki šio režimo griūties 1989-aisiais.
Taip pat numatoma, kad prezidentas individualiais atvejais galės suteikti leidimą teisėjams dirbti, kol jiems sukaks 70 metų.
Kritikai tvirtina, kad šis priemonė yra neteisėta, nes ji reikalauja, kad pasitrauktų dabartinė AT vadovė M. Gersdorf, dar tik įpusėjusi konstitucijoje įtvirtintą šešerių metų kadenciją.
„Net nesistengta paisyti padorumo, kaip buvo pasielgta dabartinei įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai perimant Konstitucinį Tribunolą, kai buvo sulaukta jo pirmininko kadencijos pabaigos“, – pabrėžė M. Gersdorf.
Kritikai taip pat teigia, kad PiS administracija tiesiog nori atsikratyti teisėjų, anot valdančiųjų, tebepalaikančių buvusį liberalųjį premjerą Donaldą Tuską, konservatorių didįjį priešą, dabar einantį Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.
Europos Komisija inicijavo ES sutarties 7-ąjame straipsnyje numatytą drausminę procedūrą dėl „sisteminių grėsmių“ Lenkijos teismams, keliamų vyriausybės vykdomų reformų.
Teoriškai šis procesas gali atvesti prie vadinamosios branduolinės priemonės – atimti iš Lenkijos teisę balsuoti priimant Bendrijos sprendimus.
Vis dėlto tokioms priemonės turi pritarti visos ES šalys, o Lenkija gali tikėtis, kad jos poziciją palaikanti Vengrija blokuos šį sprendimą.
ES suteikė Varšuvai tris mėnesius padėčiai pataisyti ir nurodė, kad Briuselis gali atšaukti drausmines priemones, jeigu tai būtų padaryta.
Vis dėlto Lenkijos valdžia nepasiuntė jokių signalų, kad yra linkusi nusileisti.
