Į Lietuvą Z.Achmadi atvyko po 25 dienas trūkusios kelionės iš Afganistano, kur liko jo žmona, tris jo vaikai ir verslas.
Vyras norėtų grįžti, tačiau negali. Talibano radikalai jau grasino mirtimi už tai, kad jis bendradarbiavo su NATO. Bendradarbiavimu jie pavadino tai, kad Z.Achmadi pardavinėjo NATO kariams produktus ir daiktus.
Atsidūręs Lietuvoje vyras paprašė politinio prieglobsčio, tačiau jau du kartus buvo atsakyta. Dabar jis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą tikėdamasis palankaus verdikto. Teismas savo sprendimą priims sausio 3 dieną. Jeigu teismo sprendimas bus nepalankus, Z.Achmadi turės grįžti į Afganistaną, kur jo laukia islamo radikalai.
Afganistane vyras turėjo tris parduotuves, dėl to sulaukė nemalonumų.
„Kodėl padedi NATO? Tu ne musulmonas, mes tave nužudysim. Ateidavo pas mane ir klausdavo, kur parduotuvės savininkas. Apsimesdavau, kad juo nesu, o jie man liepdavo perduoti parduotuvės savininkui, kad jį nužudys už pagalbą NATO“, – pasakojo Z.Achmadi.
Dėl grasinimų vyras kreipėsi ir į policiją, tačiau ši negalėjo nieko padaryti. Vieną dieną po eilinio grasinimo, Z.Achmadi nusprendė, kad laikas išvyksti iš šalies. Lydimas kontrabandininkų jis keliavo 25 dienas. Kontrabandininkams vyras sumokėjo 5 tūkst. dolerių (4,17 tūkst. eurų).
Pasiekęs Lietuvą Z.Achmadi ilgai laukė ant sienos su Baltarusija. Žadėtas automobilis, kuris turėjo jį paimti, niekaip neatvažiavo. Tuomet jis paprašė pagalbos pravažiuojančios moters, o ši iškvietė policiją.
„Jiems sakiau, kad prašau prieglobsčio. Mane apklausė tris valandas, viską jiems papasakojau. Vėliau mane išvežė į pabėgėlių centrą, kur praleidau 15 dienų. Vėliau sulaukiau skambučio. Man pasiūlė važiuoti į Vokietiją. Atsisakiau, nes jiems būtų reikėję sumokėti dar 5 tūkst. dolerių“, – pasakojo Z.Achmadi.
Tačiau skambinusieji vis tiek jam pasakė, kad reikia susitikti. Netrukus jie atvyko keturiese ir liepė Z.Achmadžiui sėsti į automobilį. Kai jis atsisakė, buvo įsodintas jėga. Vienas iš keturiuų atvykusiųjų turėjo peilį.
Z.Achmadį nuvežė į Frankfurtą. Vyras sakė, kad tai buvo kontrabandininkai ir jie norėjo dar užsidirbti.
„Kai atvykome į Frankfurtą, jie davė man telefoną ir liepė skambinti tėvui, kad man persiųstų pinigų. Kitaip jie manęs nepaleis. Mano tėvas sutiko. Po valandos pinigai buvo pervesti. Jie atidarė duris ir liepė man išeiti.
Buvau alkanas, nuėjau į parduotivę, nusipirkau vandens, cigarečių ir maisto. Ten pamačiau vyrą, panašų į afganistanietį. Papasakojau jam savo istoriją. Jis pasakė, kad padės man nusipirkti bilietą į Prancūziją, o iš ten į Jungtinę Karalystę. Ten turėjau draugą, o Vokietijoje nieko“, – teigė Z.Achmadi.
Vyras mėnesį prabuvo Prancūzijoje, tuomet sumokėjo apvalią sumą, už kurią kontrabandininkai jį nuvežė į Jungtinę Karalystę. Ten kreipėsi į policiją, parą jį tardė, o tada nuvežė į pabėgėlių centrą.
Tačiau praėjus 80 dienų migracijos tarnyba vyrui pranešė, kad jis turi grįžti į Lietuvą.
„Į Lietuvą grįžau prieš 2 metus ir 8 mėnesius. Man buvo nesvarbu kokioje šalyje gyventi, svarbiausia ne Afganistane. Aš turiu 25 sertifikatus su rekomendacijomis, įgijau juos per laiką, kurį dirbat su NATO. Turiu leidimą patekti į NATO centrą. Tačiau prieglobsčio man nesuteikė. Man pasakė, kad mano šalyje nėra problemų“, – pasakojo afganistanietis.
Jo šeima Afganistane persikėlė gyventi į kitą namą norėdami būti saugesni, tačiau Z.Achmadi tėvas sakė, kad talibai vis tiek jo ieško ir grasino nužudyti.
Z.Achmadi tėvas persiuntė jam talibų siųstą laišką su grasinimais. Pastarąjį vyras nunešė į migracijos tarnybą prašydamas dar kartą peržvelgti jo bylą.
Tačiau po šešių mėnesių Z.Achmadi išgirdo, kad laiškas netikras. Tuomet afganistanietis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Jei teismas bus palankus vyrui, jo prieglobsčio prašymą dar kartą svarstys migracijos tarnyba.
Dabar jis gyvena pabėgėlių centre, iš kurio išvykti be perspėjimo gali parai, pateikęs rašytinį prašymą – trims paroms.
Vėliau jį dar kelis kartus kvietė gaminti maistą šventėse. Taip jis susipažino su teatro trupe. Pireš du mėnesius Z.Achmadi sulaukė skambučio nuo režisieriaus. Pastarasis nusprendė pastatyti spektaklį apie pabėgėlius ir pasiūlė vaidinti afganistaniečiui, o šis sutiko.
„Pirmą kartą per ketverius metus susipažinau su naujais žmonėmis. Pabėgėlių centre matau tik apsauginius, keturias sienas, kontrabandininkus. Ketverius metus tik tai mačiau. Kai būnu teatre negalvoju apie tai, kad esu pabėgėlis, nemąstau apie problemas Afganistane. Galvoju tik apie darbus“, – pasakojo Z.Achmadi.
Vyras tikino norįs grįžti į gimtinę, tačiau negalintis to padaryti, nes esą ten jo lauktų tik mirtis.
