H. Desalegnis pasisakė po antivyriausybiniai protestų, per pastaruosius mėnesius apėmusių didesnę dalį neramių Oromijos ir Amharos regionų, kur laikinai užsidaryti buvo priversti verslai, universitetai ir transporto tinklai.
Kai kuriais atvejais protestai buvo mirtini ir didžiausi nuo 1991 metų, kai į valdžią atėjo dabartinė vyriausybė. Demonstracijos išplito į kitas šios rytų Afrikos valstybės dalis, dėl ko šalyje buvo paskelbta kelis mėnesius trukusi, o dabar panaikinta, nepaprastoji padėtis.
„Politiniai kaliniai, kuriems gresia teisinis persekiojimas arba jau yra suimti, bus paleisti, – sakė H. Desalegnis. – O kalėjimas, tradiciškai vadintas Maikelaviu, bus uždarytas ir paverstas muziejumi.“
Kol kas nėra aišku, kiek politinių kalinių laikoma visoje šalyje, kuri yra artima JAV sąjungininkė saugumo srityje.
Etiopijos piliečiai reagavo greitai, nepaisant šiuo metu blokuojamų socialinių tinklų.
„Rašau šitai jums su ašaromis akyse, – rašo žinomas tinklaraštininkas ir buvęs kalinys Befeqadu Hailu. – Visus šios pažadus reikia nedelsiant įgyvendinti.“
Žmogaus teises ginančios grupės ir opozicija Etiopijoje jau kurį laiką ragina paleisti politinius kalinius, pasak jų, suimtus pagal sufabrikuotus kaltinimus ir baudžiamus už savo nuomonę. Etiopijos vyriausybė seniai kaltinama ją kritikuojančių žurnalistų ir opozicijos lyderių suėmimais.
Tarp šiuo metu nelaisvėje laikomų žinomų politikų yra opozicijos lyderiai Bekele Gerba ir Merera Gudina. Už grotų laikomi ir keletas žurnalistų.
Daugybę mėnesių trukę protestai prasidėjo 2015 metų pabaigoje; per juos žuvo šimtai žmonių ir dešimtys tūkstančių buvo suimta, sutrikdyta viena greičiausiai Afrikoje augančių ekonomikų.
„Prieš politinę opoziciją imtasi tokių griežtų priemonių kaip masiniai savavališki suėmimai, kankinimai ir kitoks netinkamas elgesys, nesąžiningi teismai, teisių į saviraiškos ir jungimosi į asociacijas laisvės pažeidimai“, – sakė tarptautinė organizacija „Amnesty International“.
