L.Linkevičius pabrėžė, kad Aljansas yra demokratinė organizacija, tačiau taip pat būtina optimizuoti sprendimų priėmimo procesą. Ministras taip pat kalbėjo apie oro pajėgas.
„Neturime naikintuvų, bet ir neketiname jų įsigyti, – tvirtino L.Linkevičius, išreiškęs pasitikėjimą oro policijos misijai. Tačiau L.Linkevičius tvirtino, kad turi būti sudaromos sąlygos pereiti nuo oro policijos iki oro gynybos. – Gynyba yra kitas lygis, tam reikia pasiruošti.“
L.Linkevičius sureagavo ir į V.Landsbergio komentarą, esą Lietuva dabar nesaugesnė nei bet kada anksčiau.
Anot užsienio reikalų ministro, pasaulyje vykstantys konfliktai iš dalies pateisina V.Landsbergio komentarą. Vis dėlto, situacija nėra tokia vienareikšmė.
„Sakyti, kad esame ir saugesni nei bet kada irgi būtų teisinga“, – teigė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.
Sankcijos labai svarbios
Anot ministro, Lietuva nesidžiaugia Rusijai taikomomis sankcijomis ir pabrėžė, kad „sankcijos yra vienintelė priemonė“, kuria galima spausti Maskvą.
L.Linkevičius pabrėžė, kad artimiausiu metu dar nenumatoma, jog pasikeistų santykiai tarp NATO ir Rusijos.
„Jokio pagrindo atnaujinti karinį bendradarbiavimą nėra“, – JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono žodžius apie Rusijos ir NATO ryšius atkartojo L.Linkevičius.
Stovi petys į petį
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius sako, kad Baltijos šalys turėtų grįžti prie svarstymų kartu pirkti ginkluotę, rašo BNS.
„Tai yra sritis, į kurią turime pažvelgti dar ir dar kartą, kol gebėsime kartu veikti“, – žurnalistams penktadienį Trakų rajone sakė L Linkevičius, pasibaigus kasmetiniam šalies ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimui“.
Pasak jo, Baltijos šalys pirkdamos ginkluotę kartu galėtų būti konkurencingesnės siekdamos įsigyti ją pigiau. Anot ministro, tai leistų ir paprasčiau suderinti įsigytas sistemas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareigūnai kartais vis iškelia klausimą dėl galimybės sutaupyti kartu perkant ginkluotę, tačiau tokie sandoriai neįvyksta, nes Baltijos šalims nepavyksta suderinti karinės įrangos poreikių.
Baltijos šalys prieš kelerius metus svarstė kartu pirkti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, tačiau galiausiai sutartį su Norvegijos įmone dėl sistemų NASAMS įsigijimo pernai pasirašė tik Lietuva.
L.Linkevičius teigė, kad regiono šalys dėl oro gynybos tikisi sprendimų ir iš šią vasarą susitiksiančių NATO šalių vadovų.
„Kalbame apie tai, kad būtų integruota iš tikrųjų tam tikra oro gynybos, priešraketinės gynybos sistema, kuri būtų kaip NATO pastangų rezultatas, Aljanso pastangų rezultatas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis nedetalizavo konkrečių sprendimų.
Lietuva ir Latvija šiemet gynybai pirmą kartą skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto, Estija tai darė ir anksčiau. Pasak L.Linkevičiaus, Baltijos šalys dabar susidurs su iššūkiais išleisti šiuos pinigus efektyviai.
„Saugūs kaip niekada“
Baltijos jūros regione toliau tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, L.Linkevičius tvirtino, jog NATO pastaraisiais metais padarė daug, kad užtikrintų Lietuvos saugumą.
Taip jis atsakė į pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo V.Landsbergio pareiškimą Seime, kad „esame tokie nesaugūs kaip niekad“.
L.Linkevičius pabrėžė, kad į Rusijos veiksmus sureagavusi NATO greitai dislokavo po batalioną kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkstančius karių.
„Aišku, galima diskutuoti apie jų dydį ir visa kita, bet tai yra nepaprastai stiprus ne tik karinis, bet ir politinis signalas. Todėl sakyti, kad mes esame vis tiktai ir saugūs kaip niekada, irgi būtų teisinga“, – sakė ministras.
Jis teigė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų tęsti spaudimą Rusijai.
„Nesame tokie, kad linkėtume kažkam blogo arba didžiuotumės sankcijų kalba“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Daug iškilių pareigūnų
Užsienio reikalų ministerijos rengiamas „Sniego susitikimas“ vyksta sausio 11–12 dienomis.
Susitikime aptariami pagrindiniai transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos. Penktadienį susitikimas vyko Trakuose.
Susitikime dalyvavo daugybė aukšto rango diplomatų, patarėjų, parlamentarų iš įvairių šalių, NATO ir ES institucijų.
