1994-aisiais užpulta ir išprievartauta moteris pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Jos skriaudėjas buvo išsiaiškintas, o visi įtarimai, kad istoriją ji galėjo išsigalvoti, išgaravo.
Niujorko detektyvai pareiškė nustatę užpuoliką po to, kai atliko papildomus tyrimus pasinaudodami naujausiomis technologijomis.
Moteris, kurios vardas nėra atskleidžiamas, buvo užpulta 1994 metais. Tuomet 27-erių Yale’io universiteto absolventę užpuolikas pasekė, pribėgo iš nugaros ir nutempęs į miškingą vietą išprievartavo.
Moteris kreipėsi į policiją, apibūdino žagintoją, tačiau Niujorko pareigūnus jos istorija ne iki galo įtikino.
Maža to, savo abejonėmis jie pasidalijo su žiniasklaida.
Tuomet „New York Daily News“ leidinyje savo skiltį turėjęs žurnalistas Mike’as McAlary parašė girdėjęs iš šaltinio policijoje, esą moteris visą šią istoriją išsigalvojo.
Neva ji buvo žmogaus teisių aktyvistė ir taip tikėjosi atkreipti į save visuomenės dėmesį, be to, kaip tik planavo sakyti kalbą per protestą, smerkiantį smurtą prieš lesbietes.
Tiesa, netrukus policija tokias kalbas paneigė ir pranešė ant aukos drabužių ir kūno aptikusi vyro spermos.
Daugiau nei prieš 20 metų nuo prievartautojo nukentėjusiai moteriai teko iškęsti ne vieną pažeminimą.
Žurnalistas M.McAlary parašė ne vieną straipsnį, kuriame nusikaltimo auka buvo vadinama melage. Jis netgi ragino policiją ją suimti.
Moteris kreipėsi į teismą dėl laikraščio veiksmų, tačiau teisėjas bylą atmetė, o 1998 m. M.McAlary mirė.
Visai neseniai pritaikius naujausias technologijas pavyko nustatyti užpuoliko DNR ir netgi aptikti jo duomenis policijos duomenų bazėje. Paaiškėjo, kad tai jau ne kartą nemalonumų su teisėsauga turėjęs vyras.
Niujorko policijos departamento detektyvas Robertas Boyce’as sakė, kad naujosios technologijos buvo panaudotos siekiant dar kartą ištirti turimus įrodymus.
Paaiškėjo, kad užpuoliko DNR sutapo su gerai žinomo prievartautojo maniako Jameso Edwardo Webbo.
Šiuo metu vyras yra nuteistas 25 metams kalėjimo už 10 moterų išprievartavimą. Šešios moterys jo aukomis tapo XX amžiaus aštuntajame, dar keturios – dešimtajame dešimtmetyje.
R.Boyce’as pasakojo, kad sužinojusi apie pagaliau išspręstą bylą nusikaltimo auka apsipylė džiaugsmo ašaromis.
„Negalite įsivaizduoti, kokia laiminga ji buvo. Manau, mano detektyvai verkė kartu su ja“, – tikino R.Boyce’as.
Jis atskleidė, kad išspręsti bylą pavyko tada, kai detektyvai peržiūrinėjo senus, neišnarpliotus nusikaltimus ir vertino, kur galima pritaikyti naujus tyrimo metodus.
