Prognozuojama, kad balandžio 21 dieną Keiptaunas liks be vandens. Džiūstant saugykloms, iš kurių vanduo tiekiamas miestiečiams, savivaldybė liepė taupyti, bet gyventojai nepaklūsta.
Keiptauno merė Patricia de Lille skundėsi, kad 60 proc. žmonių viršija nustatytą 87 litrų dienai ribą.
„Pasiekėme tašką, iš kurio nebėra kelio atgal. Nebegalime prašyti žmonių nustoti eikvoti vandenį. Turime juos priversti“, – pripažino merė.
3,7 mln. gyventojų turintis Keiptaunas gali tapti pirmuoju pasaulio didmiesčiu, kuriame baigėsi vandens atsargos.
Miesto valdžia dėl dabartinės krizės kaltina šimtmetį nematytą sausrą, klimato kaitą ir staigų gyventojų skaičiaus augimą.
Turistų pamėgto miesto valdžia anksčiau prognozavo, jog vandens užteks iki balandžio 29-osios, bet neseniai šis terminas buvo paankstintas daugiau nei savaite.
Vandens čiaupai namuose bus užsukti, kai vandens lygis rezervuaruose nukris iki 13,5 proc. Šiuo metu jis siekia 28 proc.
Valdžia miesto gyventojus paragino naudoti geriamąjį vandenį tik gerti ir maistui gaminti, tualete nuleisti vandenį tik esant būtinybei, sumažinti prausimosi po dušu laiką iki 2 minučių.
Mašinų plovimas ir baseinų papildymas buvo uždrausti jau anksčiau. Net ir Keiptaune viešėjusios Indijos nacionalinės kriketo rinktinės buvo paprašyta apriboti laiką duše.
Pasak Pietų Afrikos Respublikos vandens taupymo aktyvistų, įprastai maudydamasis duše žmogus sunaudoja 15 litrų vandens.
Panašus ir tualete nuleidžiamo vandens kiekis.
