Teksase gimęs buvęs kompanijos „Walt Disney“ skulptorius dabar Honkonge užsiima į žmones panašių robotų kūrimu.
Pasak jo, kuo gyvesni atrodys šie „socialiniai robotai“, tuo labiau žmonės jais pasitikės.
Ši kalbėti gebanti robotė visame pasaulyje pasirodė įvairiuose šou, gruodžio mėnesį ji viešėjo ir Lietuvoje.
Savo geriausiu kūriniu vadinamą robotę jis sukūrė iš dalies vadovaudamasis aktorės Audrey Hepburn veidu. Animuotą manekeną primenanti Sofija išduoda, kad D.Hansonas daug laiko praleido dirbdamas su filmų personažais.
Įmonė „Hanson Robotics“ yra pagaminusi apie tuziną Sofijos versijų, bet ir toliau jas nuolatos tobulina. Iš įvairių šalių suburta mokslininkų komanda dabar tobulina jos šypseną, mirksėjimą ir bendravimą.
Šįmet padedamas Pietų Korėjos robotikos kompanijos D.Hansonas Sofiją privertė ir judėti.
Pirmuosius žingsnius sunkiomis kojomis robotė praėjusią savaitę žengė Las Vegase vykusiame elektronikos šou CES.
Tiesa, Sofija – ne pirmas „Hanson Robotics“ kūrinys.
Kiekvienais metais kompanija parduoda tūkstančius į batų dėžutę telpančių, 200 JAV dolerių (163 eurus) kainuojančių ir fiziką Albertą Einsteiną primenančių edukacinių robotų. Jie gali mirksėti, žvelgti, šypsotis ir netgi laidyti sąmojus.
Į D.Hansono veiklą investuoja net ir buvęs darbdavys.
„Walt Disney“ užsakymu jo įmonė gamina animacinių filmų personažų robotus.
Nors Sofija pristatoma kaip dirbtinio intelekto robotė, humanoidų, kurie galės mokytis, apdoroti savo žinias ir pritaikyti jas skirtinguose kontekstuose, dar reikės palaukti.
„Turiu jus nuvilti, tačiau esame dar labai toli nuo tokių robotų, kokius matome mokslinės fantastikos filmuose“, – teigė Honkongo universiteto inžinerijos profesorė Pascale Fung.
Priešingai nei kūdikiai, kurie mokosi naudodami visus savo pojūčius, mašinos gali vienu metu naudoti tiktai vieną informacijos kanalą.
Dėl to ir pernai pasaulį linksminusi Sofija ne visuomet atsako taip, kaip tikisi su ja besikalbantys žmonės.
„Kalbant apie robotus, norint atsistoti, pereiti kambarį ir įsipilti puodelį kavos reikia būti genijumi. Dirbtinis intelektas dar nepasiekė tokio patikimumo ir išmonės lygio“, – aiškino D.Hansonas.
