Atrodytų, įprastas, jokių įtarimų nekėlęs skrydis 71 žmogui baigėsi mirtimi. 65 keleiviai ir 6 „Saratov Airlines“ orlaivio An-148 įgulos nariai lipdami į lėktuvą Maskvos Domodedovo oro uoste tikėjosi sėkmingai nuskristi į Orską Orenburgo srityje, iš kurio beveik visi jie ir buvo kilę.
Tačiau jų kelionė baigėsi tragiškai praėjus vos kelioms minutėms, nuskridus maždaug 80 kilometrų.
Pasiekęs maždaug 2 kilometrų aukštį dėl nežinomų priežasčių orlaivis pradėjo staigiai kristi. Skrydžių dispečeriai negalėjo susisiekti su lėktuvo įgula. Jis dingo iš radiolokatorių ekranų.
Tarpvalstybinis aviacijos komitetas antradienį baigė šifruoti sudužusio lėktuvo An-148 „juodąsias dėžes“. Pirmieji duomenų tyrimai rodo, kad 1300 metrų aukštyje, kai lėktuvo greitis siekė maždaug 465-470 km/h, prasidėjo „ypatinga padėtis“ ir prietaisai ėmė rodyti skirtingą orlaivio greitį.
Tai atsitiko praėjus maždaug 2,5 minutės nuo lėktuvo pakilimo.
„Atlikta analizė leidžia daryti prielaidą, kad ypatinga padėtis galėjo prasidėti dėl neteisingų duomenų apie lėktuvo greitį. Pastaroji situacija galėjo susiklostyti dėl lėktuvo daviklių apledėjimo“, – pranešė Tarpvalstybinis aviacijos komitetas.
Teigiama, kad neteisinga informacija apie orlaivio greitį galėjo tapti katastrofos priežastimi.
Tyrė skirtingas versijas
Pareigūnai svarstė tris pagrindines versijas, kodėl įvyko nelaimė: prastos oro sąlygos, žmogiškoji klaida ir techninis gedimas. Galimybė, kad surengtas teroro išpuolis, buvo atmesta.
„Įgula buvo patyrusi, o lėktuvas – patikimas“, – tvirtino oro linijų „Saratov Airlines“ atstovė Jelena Voronova.
Anot jos, lėktuvo pilotas 51 metų Valerijus Gubanovas buvo labai patyręs ir turėjo sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. valandų skrydžių patirties.
Rusijos tyrimų komiteto atstovai taip pat teigė, jog krisdamas lėktuvas nebuvo užsidegęs, nesprogo ore. Sprogimas įvyko orlaiviui nukritus ant žemės.
Darbus apsunkina sniegas
Katastrofos aplinkybių ir priežasčių tyrime dalyvauja didelės pajėgos. Palaikų ir nuolaužų paieškas vykdo apie 400 tyrėjų.
„Darbai incidento vietoje vyksta kiaurą parą“, – tvirtino Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas.
Vakar įpusėjus dienai jų paieškos davė rezultatų – buvo aptikta jau antroji juodoji dėžė. Jos būklė įvertinta kaip tinkama ekspertizei atlikti, tad tikimasi, kad juodųjų dėžių įrašai padės suprasti, kas atsitiko.
Buvo imtasi ir kitų veiksmų – paimtas orlaivio degalų mėginys, dispečerių ir lėktuvo pilotų pokalbių įrašai, jo stebėjimo ant žemės ir ore duomenys.
Oro uostuose surinkti dokumentai apie techninę lėktuvo apžiūrą prieš skrydį, taip pat medicininį lėktuvo įgulos patikrinimą.
Bet gauti visus atsakymus nėra paprasta. Ypač todėl, kad sudužusio lėktuvo nuolaužos išsisklaidė mažiausiai 30 hektarų plote.
„Operacija sudėtinga, nes turime apieškoti didelį plotą, kuriame išsibarsčiusios nuolaužos. Be to, smarkiai sninga, todėl ieškoti sudėtinga“, – tvirtino Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras V.Pučkovas.
Apžiūrėję du trečdalius šios teritorijos tyrėjai buvo aptikę jau 410 lėktuvo nuolaužų fragmentų ir beveik 700 keleivių kūnų fragmentų.
Tarp žuvusiųjų – vaikai
Kol tyrėjai aiškinosi katastrofos priežastis, aukų artimieji liejo ašaras. Į žemę įsirėžęs lėktuvas nepaliko galimybės likti gyvam nė vienam, kuris juo skrido.
Per katastrofą žuvo trys vaikai. Tarp keleivių buvo ir du užsieniečiai – Šveicarijos ir Azerbaidžano piliečiai.
Jauniausiai lėktuvo keleivei Nadiai Krasovai buvo vos penkeri, į Orską ji skrido su mama Oksana.
Vienas lėktuvo keleivių – Ilja Stavskis – katastrofos dieną minėjo 33-iąjį gimtadienį. Nelaimingą skrydį pasirinko ir Orsko gydytoja Liudmila Kovčuga.
„Tokių žmonių kaip ji – nedaug. Ji visuomet buvo pasiruošusi atskubėti į pagalbą“, – apie žuvusiąją sakė jos draugė Larisa Belova.
Paskelbus žuvusiųjų sąrašą paaiškėjo, kad tarp jų yra ir Orske žinoma verslininkų pora – sutuoktiniai Viktoras ir Zoja Aniuchinai.
Tiesa, kaip paaiškėjo, vienam vyrui, turėjusiam skristi nelaiminguoju reisu, pasisekė – taip susiklostė aplinkybės, kad jis buvo priverstas skristi kitu reisu.
Kitos nelaimės nusinešė šimtus gyvybių
Praeityje An-148 modelio lėktuvas Rusijoje yra nukritęs kartą. 2011 m. An-148 nukrito Belgorodo srityje per mokomąjį skrydį. Tuo metu žuvo šeši jame buvę žmonės. Pareigūnai teigė, kad nelaimė galėjo įvykti sutrikus lėktuvo įrangai, dėl to pilotai pasirinko netinkamą greitį.
Pastarąjį kartą Rusiją didelio masto katastrofa sukrėtė 2016 metais, kai gruodį sudužo Aleksandrovo ansamblį skraidinęs Gynybos ministerijos keleivinis lėktuvas Tu-154, skridęs iš Sočio į Chmeimimo oro bazę Sirijoje. Tuomet žuvo 92 žmonės. Tyrimą atlikusi komisija vėliau paskelbė, kad nelaimė tikriausiai įvyko sutrikus piloto orientacijai.
Tų pačių metų kovą Rostovo prie Dono oro uoste sudužo lėktuvas „Boeing 737-800“. Per katastrofą žuvo visi 62 lėktuve buvę žmonės.
2015 m. spalio 31 d. Sinajaus pusiasalyje Egipte sudužo Rusijos keleivinis lėktuvas, skridęs iš Šarm aš Šeicho į Pulkovo oro uostą Sankt Peterburge. Žuvo visi juo skridę 224 žmonės. Už šią katastrofą atsakomybę prisiėmė teroristai. Rusija greitai paskelbė išvadas, kad lėktuvas sudužo dėl bombos sprogimo, ir nutraukė savo oro bendrovių skrydžius į Egiptą.
