„Teisinis projekto tekstas, jei būtų įgyvendinamas, pažeistų Jungtinės Karalystės bendrąją rinką ir keltų grėsmę konstituciniam vientisumui, nes būtų įkurta muitų ir kontrolės siena Airijos jūroje, tad joks Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas su tuo nesutiktų“, – pareiškė Th.May Bendruomenių Rūmuose.
M.Barnier patvirtino, kad sutarties projekte numatyta prieštaringai vertinama „apsaugos priemonė“: jei nebus rasta jokio geresnio sprendimo, Šiaurės Airija liks „visiškai suderinta“ su ES bendrąja rinka ir muitų sąjunga, laikantis 1998-ųjų taikos susitarimo sąlygų.
Jis neigė, kad ta priemonė „kvestionuotų konstitucinę ar institucinę tvarką Jungtinėje Karalystėje“, bet Th.May tvirtina atmesianti tokį planą, kai penktadienį pateiks Jungtinės Karalystės derybinius reikalavimus.
Turėdama omenyje Europos Komisijos vadovą, Th.May sakė „absoliučiai aiškiai pasakysianti pirmininkui (Jean-Claude) Junckeriui ir kitiems, kad mes niekada“ nepritarsime muitų divergencijai su Šiaurės Airija.
Ir ES ir Jungtinė Karalystė yra pažadėjusios, kad tarp Šiaurės Airijos ir Airijos nebus sienų ir muitinės patikrinimų po „Brexit“, atsižvelgiant į 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimą.
Th.May trečiadienį pakartojo, kad jos vyriausybė yra „pasiryžusi užtikrinti, jog nebūtų griežtos sienos“, bet neseniai užsienio reikalų sekretoriaus Boriso Johnsono atsiųstas laiškas premjerei atskleidžia, kad premjerės padėtis yra kebloka.
B.Johnsonas, bene aktyviausiai agituojantis už Jungtinės Karalystėss pasitraukimą iš ES, sako, kad „Airijos sienos problema yra panaudojama politiškai – skatinti ginčą apskritai apie „Brexit“, taip pat išbandyti ir sužlugdyti „Brexit“ procesą“.
Nutekintame laike jis rašo, kad „klaidinga būtų užduotis – siekti, kad nebūtų sienos“, iš tikrųjų vyriausybė turinti „neleisti, kad siena netaptų žymiai griežtesnė“.