J. Sanchezas buvo sulaikytas kardomajam kalinimui spalį. Jam yra pareikšti įtarimai maišto kurstymu dėl pernykščio Katalonijos bandymo atsiskirti nuo Ispanijos.
Ši teismo nutartis reiškia, kad Katalonijos parlamentas veikiausiai negalės susirinkti pirmadienį, kaip kad buvo planuojama, ir paskirti naująjį regiono prezidentą. J. Sanchezas buvo vienintelis kandidatas į šį postą.
Katalonijos parlamento pirmininkas Roger Torrentas kol kas nepakomentavo šios AT nutarties.
Rašytinėje nutartyje AT teisėjas Pablo Llarena nurodė, kad esama rizikos, jog J. Sanchezas, už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios įtakingos pilietinės organizacijos „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC) vadovas, laisvėje gali vėl nusikalsti.
J. Sanchezas kandidatu į Katalonijos prezidentus tapo nušalintam regiono vadovui Carlesui Puigdemont'ui praėjusią savaitę atsiėmus savo kandidatūrą.
Ispanijos ieškomas ir šiuo metu Belgijoje apsistojęs C. Puigdemont'as kovo 1-ąją pareiškė atsisakantis ketinimų grįžti į šį Ispanijos regioną kaip jo prezidentas, vildamasis, jog tai padės išspręsti užsitęsusią politinę krizę.
C. Puigdemont'as netrukus po nepriklausomybės paskelbimo 2017-ųjų spalį išvyko į Belgiją. Jam buvo pareikšti kaltinimai maišto kurstymu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų švaistymu. Jei grįš į Ispaniją, jam gresia areštas.
J. Sanchezo advokatai antradienį kreipėsi į jo bylą svarstantį Ispanijos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami leisti jų klientui kitą savaitę nuvykti į parlamentą, kur jis būtų prisaikdintas Katalonijos prezidentu.
Premjero Mariano Rajoy vadovaujama konservatyvioji vyriausybė žada priešintis šio turtingo regiono bandymams atsiskirti nuo Ispanijos bei ragina Katalonijos parlamento separatistines partijas išsirinkti kandidatą į prezidentus, kuriam negrėstų baudžiamasis persekiojimas.
„Kardomajam kalinimui suimtas asmuo negali vykdyti Katalonijos prezidentui priklausančių pareigų“, – penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ispanijos vyriausybės atstovas Inigo Mendez de Vigo, paprašytas pakomentuoti AT nutartį.
Dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio Ispaniją pernai sukaustė didžiausia per pastaruosius dešimtmečius politinė krizė.
Separatistų partijos gruodžio mėnesį laimėjo 70 iš 135 vietų Katalonijos parlamente, bet joms iki šiol nepavyko suformuoti vyriausybės.
Pirmalaikius rinkimus sušaukė Ispanijos centrinė vyriausybė, kuri po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo įvedė regione tiesioginį valdymą.
