„Taryba reiškia gilų susirūpinimą dėl trečiųjų šalių ir nevyriausybinių subjektų išaugusių galimybių ir padidėjusios valios siekti savo tikslų žalingais veiksmais kibernetinėje erdvėje. ES ir toliau stiprins savo kovos su kibernetinėmis grėsmėmis priemones“, – sakoma pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad svarbu palaikyti atvirą, laisvą, stabilią ir patikimą pasaulinę kibernetinę erdvę, kur „visiškai įgyvendinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, taip pat teisinės valstybės principai“.
Įtakinga Vokietijos kanclerė Angela Merkel JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos smūgius Sirijai pavadino „būtinais ir tinkamais“, bet kitos ES narės priešinasi bet kokiems žingsniams, galintiems nuvesti prie tolesnio eskalavimo.
JAV, britų ir prancūzų raketos šeštadienį Sirijoje sunaikino įtariamus cheminių ginklų infrastruktūros objektus. Taip buvo reaguota į įtariamą cheminę ataką Dumoje netoli Damasko, dėl kurios kaltinamas prezidento Basharo al Assado režimas.
Nors 28 ES narės sutinka, kad cheminė ataka buvo nepriimtinas incidentas, negalintis likti be atsako, bloko diplomatijos vadovės Federicos Mogherini šeštadienio pareiškime nebuvo pritarimo šiems smūgiams, tik pasakyta, kad kaltininkai „bus laikomi atsakingi už šį tarptautinės teisės pažeidimą“.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas nedviprasmiškai parėmė smūgius ir sakė, kad jie sumažins B. al Assado pajėgumus naudoti cheminius ginklus.
Tačiau ES šalių nuomonės yra įvairios. Vienoje pusėje yra Prancūzija ir Britanija, kitoje – neutralios šalys, o tarp jų – NATO narės, besilaikančios skirtingų požiūrių į smūgius.
„28 (ES narių) pareiškimas yra maksimumas, kurį būtų galima pasakyti“, – pažymėjo vienas šaltinis Europoje.
Kai kurios Europos vyriausybės susilaiko, nes rūpinasi dėl Maskvos reakcijos. Rusija, be kitų dalykų, išlieka svarbi dujų Europos Sąjungai tiekėja.
Dieną prieš smūgius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu perspėjo nesiimti „neapgalvotų ir pavojingų veiksmų“ Sirijoje, kurie galėtų nulemti „neprognozuojamas pasekmes“.
Laikytis drauge
„ES turi laikytis drauge, turime vengti (to, kad) kiekviena šalis vykdytų savo pačios individualią politiką dėl Maskvos“, – sakė vienas Europos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Maskva troško pasinaudoti skilimais Europos Sąjungoje, kurie pasimatė po buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Anglijoje.
Po intensyvių Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lobistinių pastangų visi 28 ES lyderiai praėjusį mėnesį per viršūnių susitikimą Briuselyje pasirašė pareiškimą, kuriame dėl šio apnuodijimo kaltinama Rusija. Tačiau tam prireikė daug įtikinėjimo.
Vėliau 19 ES šalių pasekė Britanijos pavyzdžiu ir išsiuntė Rusijos diplomatų. Penkios narės ėmėsi ne tokių griežtų žingsnių ir atšaukė savo pačių ambasadorius. Trys šalys nesiėmė jokių veiksmų.
„Visi matė tą patį dalyką. Visi vienodai suprato faktus, bet ne visi reagavo vienodai“, – sakė vienas ES diplomatas.
Per pirmadienio susitikimą Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrai aptars, kaip spausti Maskvą ir bandyti užbaigti septynerius metus trunkantį konfliktą Sirijoje.
„Turime didinti spaudimą Rusijai, kad priverstume ją keisti požiūrį. Visi žino, kad konfliktą Sirijoje galima išspręsti tik su Rusija“, – penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas).
Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad Paryžius yra pasirengęs stengtis „derinti mūsų pastangas skatinant politinį procesą Sirijoje, palankų krizės pabaigai“, o jo bosas E. Macronas sekmadienį sakė norintis „įtikinti“ rusus sėsti prie derybų stalo.
ES tvirtina, kad „negali būti karinio sprendinio“ Sirijos karui, per kurį jau žuvo daugiau kaip 350 tūkst. žmonių, ir siekia naujo impulso Jungtinių Tautų vadovaujamoms taikos deryboms Ženevoje.
