Armėnijos opozicijos lyderis N.Pašinianas trečiadienį paragino sustabdyti protestų bangą, nes visos partijos parems jo kandidatūrą per kitą savaitę vyksiantį balsavimą dėl premjero paskyrimo.
„Problema praktiškai jau išspręsta, – sakė jis dešimtims tūkstančių demonstrantų, susirinkusių sostinėje Jerevane. – Visos frakcijos sakė paremsiančios mano kandidatūrą... Stabdome protestus ir pailsėsime.“
Atrodytų, kad „Aksomine revoliucija“ vadinti protestai, trukę dvi savaites, davė vaisių – Armėnijoje artėja pokyčiai.
Tačiau pažvelgus atidžiau, pokyčiai gali būti ne tokie, apie kokius daugelis pagalvotų. Nusivilti teks pirmiausia Vakarams, jei kas nors šiose šalyse turėjo vilčių, jog įvykę protestai reikš visiškai naują Armėnijos istorijos puslapį.
N.Pašinianas, taip pat kaip ir dvi kadencijas prezidentu ir aštuonias dienas premjeru buvęs Seržas Sargsianas, yra prorusiškas politikas. Todėl akivaizdu, kad bent jau Armėnijos užsienio politikoje didelių pokyčių tikėtis neverta.
Tai patvirtino patys N.Pašiniano žodžiai, jog Rusija ir toliau išlieka strateginiu Armėnijos partneriu. Jis taip pat tikino toliau bendradarbiausiantis su Iranu, neketinantis išstoti iš Eurazijos Ekonominės sąjungos, nes „tai remia visuomenė“.
Susiję straipsniai
„Rusija yra šalis gerbianti tarptautinę teisę“, – sakė N.Pašinianas pabrėždamas, jog Maskva niekaip nesikišo į pastarųjų savaičių procesus Armėnijoje.
Apie tai, kad nežada kištis į įvykius Armėnijoje, kalbėjo ir Kremlius. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dar protestų pradžioje teigė stebintys įvykius Jerevane, tačiau tai esą tik vietos politikos reikalas.
Nors protestai Jerevane spėjo įgyti skambių pavadinimų, tokių kaip Aksominė revoliucija ar „Armėnijos Maidanas“, atrodo, šie epitetai kiek per stiprūs.
N.Pašinianas pats tikino, kad įvykiai Jerevane ir 2013-ujų pabaigos, 2014 m. įvykiai Kijeve neturi nieko bendro.
Maža to, jis pabrėžė, kad skirtingai nei Maidano įvykių metu, „Jerevano protestų nefinansavo Vakarų valstybės“.
Nors N.Pašinianas tikino, kad protestai Armėnijoje nėra nei provakarietiški, nei prorusiški. Akivaizdu, kad palankumas pastarajai valstybei yra didesnis. O ir Rusijos karines bazes Armėnijoje N.Pašinianas laiko „turtu, o ne kliūtimi“.
Revoliucija N.Pašinianas vadina iš esmės ne šalies krypties pasikeitimą, o Respublikonų partijos atitraukimą nuo valdžios.
Pasak jo, šalies premjeru turi tapti „liaudies kandidatas“, o jis būtent toks ir yra. Dar dagiau, dar praėjusią savaitę N.Pašinianas nuo scenos tikino, kad jei šalies premjeru netaps jis, Armėnija iš viso neturės ministro pirmininko.
Opozicinių protestų lyderis pasiekė savo tikslą. S.Sargsianas iš savo posto atsistatydino praėjus kelioms dienoms nuo protestų pradžios, nors iš pradžių sakė nematęs tam jokio reikalo.
Į jo vietą laikinai buvo paskirtas kitas Respublikonų partijos narys Karenas Karapetianas. Šis dar vienas prorusiškai nusiteikęs politikas praeityje buvo susijęs ir su rusų dujos milžine „Gazprom“.
Tačiau išlikti valdžioje jam ilgai neteko. Protestams nerimstant ir N.Pašinianui perspėjant dėl „politinio cunamio“, Respublikonai sutiko apskritai nebekelti savo kandidato į premjero postą.
N.Pašiniano protestų judėjimas kaltino S.Sargsianą ir jo bendražygius užgrobus valdžią ir tvirtino, kad jie nesugebėjo spręsti virtinės šalies problemų, tokių kaip korupcija, skurdas ir oligarchų įtaka.
Dabar jis žada pirmiausia surengti „tikrai laisvus išankstinius rinkimus, užtikrinti, kad jie bus demokratiški“.
„Manome, kad jie turi įvykti kuo greičiau. Kita vertus, reikia užsitikrinti ir kitų partijų paramą“, – kalbėjo N.Pašinianas.
Protestuotojams jis žadėjo mažinti korupciją bei oligarchų įtaką šalyje.